Idealių vadovėlių, deja, nėra.
Vadovėlis gali atrodyti idealus vienam mokytojui, tačiau daugybę jo trūkumų pastebės kitas. Vienas mokslininkas gali įvertinti vadovėlį pačiomis geriausiomis recenzijomis, nerasti trūkumų naudodamas įvairiausius kriterijus. Gi kitas tyrėjas, spręsdamas apie vadovėlio poveikį realiems mokymosi rezultatams, nustatys, kad tas pats vadovėlis labai minimaliai veikia mokinių išmokimą. Dažnai visiškai priešingas nuomones apie vadovėlio vertę susidaro jį išleidusios leidyklos finansininkai bei šią knygą perkančios mokyklos ar piniginę atveriantys tėvai.
* * *
Įvairiai su tuo pačiu istorijos vadovėliu susijusių žmonių poreikiai ir interesai skiriasi. Bet koks artėjimas prie visus patenkinančio sprendimo visada yra kompromisas. Pastarasis, kaip žinia, reikalauja tam tikrų trūkumų „nepastebėjimo“. Tenka susitaikyti su realybe, pripažinti, kad atotrūkis tarp jos ir siekiamybės visada bus neišvengiamas, kad idealaus vadovėlio nebuvo ir negali būti. Tačiau, ar neverta mąstyti apie idealaus vadovėlio galimybes?
* * *
Ir dar. Vadovėlis YRA mokiniams. Ar yra mechanizmas, kuris leistų suprasti, kas jiems yra „idealus“ istorijos vadovėlis?
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
aidealumo niekad neimanoma pasiekti, taciau bet kokiu atveju siekti to butina ir privaloma
siaip manau reiktu kuo maziau kurt vis nauju ir nauju, o geriau parasyt viena, sisteminga ir issamu… to labai reikia pamokose.
Bet… Juk kiekvieno naujo vadovėlio kūrėjai ir galvoja, kad jie sukurs tą VIENINTELĮ, sistemingą ir išsamų. Taip ir gaunam užburtą ratą, kuris sukasi, aišku, ne be leidyklų noro konkuruoti
Kita vertus, kas gali įvertinti, jog vienas ar kitas vadovėlis yra sistemingas, išsamus? Kokie “guru” tai galėtų padaryti?