NEI ABITURIENTUI, NEI BAKALAURUI, BET MOKYTOJUI

Naujame pedagogų savaitraščio “Dialogas” numeryje istorijos mokytojas piktinasi: [...]
“Apie perkrautą mokymo turinį ir standartus tik kalbama, bet nieko nekeičiama.” – PRITARIU.
Čia pat mokytojas pateikia ir atsakymą: “Gal todėl, kad mokymo tvarkymas patikėtas tik suinteresuotiems asmenims, kurie turi absoliučią administravimo galią?” – DAROSI ĮTARTINA IR PRITARTI NESINORI.
Įtartinas šis teiginys vien todėl, kad jis nelogiškas. O jei tas mokymo turinys būtų patikėtas visai tuo nesuinteresuotiems asmenims? Ir dar neturintiems administravimo galios? Geriau būtų? Na, tie jau to – kabinėjimasis prie žodžių.
Labiau nuliūdino kitkas. Šiame straipsnyje mokytojas pateikė pavyzdį iš 2009 metų išties niekam tikusio valstybinio istorijos egzamino:
O, varge! Ar tikrai reikia žinoti JAV konstituciją? O gal užtenka elementarių dvyliktokų studijuojamos politologijos pagrindų ir Apšvietos pagrindinių idėjų išmanymo? Juk tada bus aišku, kad 1) normali kapitalizmo valstybė konstitucijoje socialistinių idėjų propagandos negalėjo vykdyt; 2) normalioje federacinėje valstybėje egzistuoja federacijos sudėtinių dalių savivalda; 3) švietėjai skelbė ir mes jais tikime, kad šiuolaikinėje valstybėje suverenitetas priklauso tautai, kad valdžia kyla iš tautos, o ne iš kokio prezidento ar parlamento. Taigi, šiuo atveju ne niekam nereikalingą faktą apie teisėjų kadenciją reikėjo žinoti, bet suprasti esminius valstybės ir visuomenės tvarkymosi pagrindus!
IŠVADOS? Jos yra liūdnos. Vargas abiturientams, kuriuos mokytojas vers “kalti” JAV konstituciją, užuot mokęs mąstyti. Ir… ar ne toks istorijos – politologijos sudėtingumo įsivaizdavimas iš mūsų, mokytojų, pusės ir kelia tą kartelę? Jau net ne iki bakalaurų – iki daktarų lygio!