ŽYDŲ ANEKDOTAI IR ŠVIETIMAS LIETUVOJE

Nerimsta kalbos, diskusijos apie turinčią prasidėti vidurinio ugdymo bendrųjų programų kaitą. Tai reikia skubėti vykdyti kaitą – “partijos” planą, tai reikia dar padiskutuoti apie programų perspektyvas už apvalaus stalo, idant kas nors nesusižeistų diskusijos metu…Laisvalaikiu vis paskaitinėju dar 1994 metais išleistą Eusiejaus (Jehošuos) Jacovskio surinktų žydų anekdotų knygelę. Atmetus veikėjų žydiškus vardus, kiek daug dabarties problemų, ypač – švietime, aprašoma. Štai vienas:
“Chelmo rabinas pastebėjo, kad jo bendruomenės žydai pradeda penktadienį švęsti šabą anksčiau negu gretimo miestelio žydai. Paaiškėjo, kad kaltas kalnas, už kurio saulė per anksti pasislepia, o švęsti reikia atsižvelgiant į saulėlydį.
Rabinas susikvietė visus išminčius pasitarti, kaip atsikratyti šio nelemto kalno.
- Reikia jį nukasti nuo žemės paviršiaus, – patarė Icikas.
- Neturėsime kur dėti nukastą žemę, – suabejojo rabinas.
- Geriausia kalną nustumti į šoną, – pasiūlė visų gerbiamas Abraomas.
Taip ir apsisprendė.
Rytojaus dieną Chelmo žydai, įrėmę pečius į statų kalno šlaitą, pradėjo stumti… Gerokai sušilę, čia pat nusimetė švarkus ir vėl griebėsi nelengvo darbo. Tačiau atsirado piktadarių, kurie pavogė neprižiūrimus drabužius.
Jau buvo praėję nemažai laiko, kai vienas pavargęs žydas atsigręžė ir, nematydamas savo apdaro, sušuko:
- Žydai! Mes taip toli nustūmėme kalną, kad mūsų drabužių iš čia jau nebesimato!”
Moralas?
Ai, supraskit kaip norit…

Paskelbta

“ŽYDŲ ANEKDOTAI IR ŠVIETIMAS LIETUVOJE” komentarų: 7

  1. Giedrius
    Giedrius
    2010 09 24 12:49 |

    Pradžiai paantrinsiu rusišku aforizmu apie tikslo siekimą. Sakoma: Vakaruose yra svarbus tikslas. Rytuose – tikslo įgyvendinimas (procesas). Rusijoje yra svarbus pastovus tikslo įgyvendinimo “aplaistymas” (pastojanoje obmyvanije procesa dostiženije celi). Kam neaišku, pasižiūrėkite filmą “Nacionalinės medžioklės ypatumai”. Ribą tarp Rytų ir Vakarų Lietuvoje nubrėžia minėtas “rusiškas” faktorius. Svarbu ne ko siekiame ar kaip ketiname pasiekti tikslą. Svarbu sukurti laukimo, nežinomybės ar netikėtumo jausmą. Tuomet ir karvė gali virsti briedžiu, o bendražygis – meška.
    P.S.
    Kartą mano tėtis pamatęs, kaip ruošiu teminius planus, paklausė vieno dalyko: nejaugi, niekas iš valdininkų nematė, kuo virto Lietuvos melioracijos penkmečio planai, ir neprisimena, kaip jie buvo rengiami. Po šios vasaros liūčių savo senelių sodyboje tikrai galėjau įvertinti melioracijos kokybę. Įdomu tai, kad nemelioruotuose laukuose vanduo pakilo tik raistuose.
    Taigi, cuius regio, eius religio

  2. istorikas
    istorikas
    2010 09 24 13:48 |

    Giedriau reikalauk is vadoveliu autoriu,kad prie vadoveliu parengtu normalius planus,kaip yra baltajame pasaulyje. P.S. per 20 metų neatsirado normalių istorijos vadovėlių bei autorių.

  3. Evaldas
    Evaldas
    2010 09 24 15:01 |

    Istorikui: Išdrįsiu priminti, kad kai kurios leidyklos pateikia planus :) Ypač reikėtų prisiminti “Briedžio” leidyklą, kuri planus pateikia (bent anksčiau mačiau) savo svetainėje. Kiek mažiau – “Šviesa”, kuri juos įdeda į sunkiau prieinamas mokytojo knygas. Tik vienas BET… Reikalavimai planų formoms, kaip suprantu, keičiasi kiek greičiau, nei spėjamas išleisti naujas vadovėlis.

  4. Istorikas
    Istorikas
    2010 09 24 22:02 |

    Gerb. Evaldai, apie Briedžių planus patylėsiu, ten paprasčiausiai perkopijuotas iš istorijos programų, pvz., masiškai kai temai 1. Žmogaus vystymasis pateikiamos net 7 sąvokos
    (Australopitekai, banda, evoliucijos teorija, neandartaliečiai, paleolitas, pirmykščiai žmonės, Čarlzas Darvinas) ir dar kokios pvz., banda kvepianti komunistiniu naftalinu. Ir kai apibendrinamoje pamokoje, nelieka vaikų pasiekimų, tai aš sakau stop. Jei mane taip būtų mokę istorijos, tai jos nebūčiau pamilęs, o antra, kai žinai kad kai kurie tos leidyklos autoriai studijų metais mieliau iškeisdavo alaus bonkę į valandą su knyga, tai kažkaip supranti kur šuo pakastas. O jei vadovėlių autoriai gerai išmanytų dalyką ir turėtų mokslu pagrindžiamą politiką, nereikėtų bijoti permainų vėjų.
    Nuo šviesos planų aptarimo susilaikau, nors jie irgi ….
    p.s. doctrina multiplex, veritas una

  5. Evaldas
    Evaldas
    2010 09 25 09:04 |

    Kadangi nedirbu nei su vadovėliais, nei su planais, neturiu jokių argumentų kokiam nors ginčui.
    Gero, gražaus savaitgalio visiems! :)

  6. istorikas
    istorikas
    2010 09 25 09:27 |

    Visiems irgi gražaus savaitgalio :)

  7. Giedrius
    Giedrius
    2010 10 02 17:12 |

    Pastaba dėl kaitos švietimo sistemoje. Neseniai teko paskaitinėti knygą “Mokymo ir auklėjimo proceso organizavimas mokykloje”(1982) ir natūraliai kilo klausimas, ar vykdytos reformos sugebėjo pakeisti bent vieną principą išdėstytą minėtoje knygoje. Įdomu tai, kaip dabar pavyksta derinti sovietinę mokyklos administravimo tradiciją su profiliniu mokymu ir t. t. Gal, išties, reikėjo tik pašaltinti iš ugdymo turinio tam tikras temas, pvz., kaip mokėsi V. Leninas, žinios reikalingos kaip šautuvas mūšyje, kodėl didžiuojamės tarybinės liaudies pasiekimais. Ar demokratija, pilietiškumas ir tautiškumas tapo tais vaistais, kurie gali “išgydyti” sovietinį palikimą(jiegu toks egzistuoja). Iš tikrųjų labai keistai skamba LR švietimo įstatymo projekte išdėstyta nuostata, ,kad mokyklos vadovas turi užtikrinti demokratinį ugdymo įstaigos valdymą. Demokratinėje valstybėje iš vadovo reikalaujama demokratijos savo įstaigoje. Tas pats yra su mokinio teisėmis. Pasirodo mokinys yra žmogus, esantis už LR konstitucijos veikimo ribų, ir jam reikia atskiros įstatymo eilutės. Tuomet, apie kokią lygybę galime kalbėti. Kartais mano atrodo, kad elementarius vadybos principus pakeičia vasaliniai santykiai su visomis privilegijomis, gildijomis, cechais ir t.t. Dėl to visuomeninių organizacijų įtaka švietimo politikai yra labai menka.