Štai jau artėja vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos rengimo finišas. Liko dar atsižvelgti į beveik visų iki šiol rengtų programų konsultanto, anot Wikipedijos, „Lietuvos filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, politinio bei visuomenės veikėjo“, pastabas, ir … viskas?
O pastabų būta įvairių. Čia pateikiu keletą pasiūlymų programai, kurios TIESIOGIAI nebuvo įtrauktos. Jas surašė du žmonės. Priežastys, kodėl jos nebuvo perkeltos į programos projektą, skirtingos. Kardinaliai skirtingos. Už vienus pasiūlymus esu be galo dėkingas jų autoriui. Jais siūlyčiau pasinaudoti visiems istorijos mokytojams savo kasdieniniame darbe. Kiti pasiūlymai rodo … „lygį“. O gal ir jie kam nors pravers?
Pastabos numeruotos, bet … sumaišytos. Siūlau net tam tikrą intelektualinį žaidimą – išskirti jas į dvi grupes ir pagalvoti, ką pasiūlymai byloja apie jų autorius.
Taigi:
1. Paaiškinti, kaip ATR piliečiai („Pilietinė tauta“), keldami savo interesus aukščiau valstybės, žlugdė savo valstybę, bet XIX a. nešė to valstybingumo idėją.
2. Nustatyti 1794 m. (Kosciuškos), 1831 m. ir 1863 m. sukilimų geografiją, tikslus, dalyvius ir reikšmę. Ypatingą dėmesį skirti ATR sudariusių tautų (lenkų ir lietuvių) laisvės ir nepriklausomybės siekiams. Per sukilimų (kovų už laisvę ir nepriklausomybę) geografinį aspektą paneigti dabartinės Baltarusijos Respublikos valdžios ir istorikų siekį savintis LDK valstybingumą.
3. Išanalizuoti, ar XIX a. pab. Lietuvos bajorai rinkosi tarp Lenkijos ir Lietuvos, o Lietuvos valstiečiai – tarp Rusijos ir Lietuvos.
4. Pasiaiškinti, ar buvęs valstybingumas lietuviams buvo naujo valstybingumo įkvėpimo šaltinis, ar tik istorinė našta.
5. Paanalizuoti, kodėl XIX a. šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ netapo XX a. pradžios šūkiu.
6. Aiškintis, ar Lietuvos valstybė, keldama savo interesus aukščiau piliečių interesų (autoritarizmo laikotarpis), nesužlugdė pilietinės visuomenės ir savęs.
7. Išsiaiškinti, kodėl nevieningai traktuojamos II pasaulinio karo pradžios ir pabaigos datos (1939-09-01 ir 1941-06-22 bei 1945-05-08 ir 1945-05-09).
8. Paaiškinti, kad valstybės atsisakymas priešintis agresijai kelia tokios valstybės egzistavimo problemą bei joje gyvenančios visuomenės laisvo pasirinkimo problemą, nes tik savo vertybes ginanti valstybė ir visuomenė sulaukia paramos.
9. Įvertinti, kiek valstybingumo praradimas dezorientavo Lietuvos piliečius, kad jie dalyvavo savo bendrapiliečių žudyme.
10. Analizuoti pasipriešinimo ir kolaboravimo sąvokas. Palyginti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) – legitimią Lietuvos valdžią ir okupacinę – sovietinės Lietuvos valdžią. LLKS spaudą palyginti su XIX-XX a. pradžios tautinio atgimimo spauda.
11. Pasiaiškinti, kodėl partizaninį karą Lietuvoje galima vertinti tik kaip piliečių, o ne valstybės pasipriešinimą, ir ar tai turėjo reikšmės valstybingumo atstatymui.
12. Analizuoti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Nepriklausomybės deklaracijos tekstą ir sugretinti su pasauliniais procesais (1949 m. balandžio 4 d. pasirašyta Vašingtono sutartis ir įkurta NATO).
13. Nagrinėti 1945-1954 metų legitimios Lietuvos valdžios bruožus: tautos atstovybę, Prezidentą, vykdomąją ir teisminę valdžias.
14. Pasiaiškinti, ar pasimokyta iš dviejų pirmųjų Lietuvos valstybių klaidų, ar surastas balansas tarp valstybės ir piliečių interesų.
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Sveiki,
Mano spėjimas:
a)1,4,5,6,9,11,14;
b)2,3,7,8,10,12,13.
Kilo abejonių, kuriai grupei priskirti 5 ir 8 teiginius, padalinau juos draugiškai
Būtų įdomu sužinoti ar pataikiau 
Sveiki, šiek tiek klaidelių liko… Galima būtų kiek palengvinti sąlygas – abiejų pastabų teikėjų pasiūlymų skaičius nėra vienodas. Vienas pateikė 9, o kitam priklauso likę 5 pasiūlymai.
Tiesa, nei vienas, nei kitas nėra istorijos mokytojai. Šis pastebėjimas čia tam, kad nebūčiau prisimelavęs temoje “Demokratijos valandos baigėsi”.
Mano spėjimas;) Pirmas variantas:1,4,8,11,14.Antras visi likę
Geras spėjimas, tik kita prasme – užrašyti variantai tikrai priklauso tam pačiam autoriui. Bet jam priklauso dar keturi pasiūlymai…
Gal dar kiek palengvinimui info: vieną siūlymų autorių apibūdinčiau kaip PILIETĮ ir patriotą, o kitą – kaip PATRIOTĄ ir pilietį
Sakyčiau 3,5,9,10,12 priklauso vienam autoriui, likę- kitam
Šarūnui: ačiū už bandymą. Turiu truputį nuvilti, nes trys pasiūlymai priklauso vienam autoriui, o du – kitam.
Čia jau minėjau, kad vienas autorius, pateikęs daugiau pasiūlymų, man asocijuojasi su PILIEČIU ir patriotu, o kitas, pateikęs mažiau, – su PATRIOTU ir piliečiu.
Skirtumą tarp jų gana neprastai apibūdintų Felikso Jucevičiaus citata iš “Lietuvis tarp mirties ir mito” (“Kultūros barai” Nr.9):
“Tautos pažįsta save geriau, kai žvelgia į savo praeitį ne svajotojo, o gydytojo akimis. Štai kodėl istorinis pažinimas turi daug panašumo su autopsija. Gydytojai tyrinėja lavonus, kad galėtų suvokti organizmo funkcionavimą ir vienos kūno dalies ryšius su kita. Mes irgi gilinamės į praeitį, kad suprastumėm josios vyksmą su įvairiais posūkiais ir sutrikimais. Kartu noriu pabrėžti, kad istorinis pažinimas neturi nieko bendra su praeities liaupsinimu. Idealistinė ir poetinė įvykių ir jų dalyvių interpretacija – tai ne istorija, o mitas.
Kurti mitus apie praeitį dar nereiškia ją pažinti. Mitinė dalykų ir įvykių sklaida turi tiek pat bendro su istorija, kiek gražūs sapnai su tikrove.”
jei sąžiningai- patingėjau įjungt pilkąsias lasteles ir spėjimas buvo atliktas žvelgiant į pirmus 1-2 žodžius “nustatykite”/”analizuokite” (ar panašiai). O šiaip, jei tai yra gebėjimai/kompetencijos ir pan.- galima žiūrėt vienaip, jei tai užduotys- tada kitaip (ir nesvarbu, kad matyt, pirmasi variantas: mokinys gebės…”
“Mokinys geba tą, tą, tą ir dar išspaust vašką iš ko nesispaudžia” arba “Ar klausimas iš vis yra korektiškas/prasmingas/naudingas/patriotiškas ir t.t. t.t. ir dar kart t.t.” Manau, čia yra esmė. (atsiprašau, jei ne į temą, bet manau, pataikiau)
Šarūnui: na, šie pasiūlymai nepretenduoja nei į gebėjimus, nei į kompetencijas, nei į “plikas užduotis”. Kadangi rašė žmonės, kurie nėra mokytojai, ir net ne pedagogai, tai jiems tai atleistina
p.s. pasvarstymai prie bokalo apie pilietį/patriotą/mokyklą:
jei į šias sąvokas žvelgsim ne pagal kažkokius apibrėžimus, o taip, kaip jaučiam, tai 20 metų nepriklausomybės bandant kurt pilietinę visuomenę “kaip šuniui ant uodegos…”. Galbūt reikėtų ugdyt patriotus? Ne “lietuvius patriotus”, bet “Lietuvos patriotus”? Klumpant, keliantis, vėl klumpant. Piliečiai ir pilietinė visuomenė palauks dar 20 metų… (Mozės pvz.).
Vienas “nuostabiausių” pilietinio/patriotinio ugdymo pavyzdžių vyksta mūsų mokyklose ir dabar (įtariu- daugumoje):
Vasario 16 minėjimas: “1.Himnas. 2.šokių studijos pasirodymas. 3.kepurinė. 4.eilėraštis.5.šokių studijos pasirodymas. 6.eilėraštis. 7.dainuoja choras…
Galima būtų test iki begalybės. Tai kas yra tikrosios istorijos/patriotizmo/tautiškumo/pilietiškumo… pamokos, pavirsta parodija. Parodija tampa ir egzaminai, kai žinau, kad reikia įkalt į mokinių galvas 200 datų, 25 žemėlapius ir 500 sąvokų…
Šarūnui: be abejo, aprašytas variantas (Vasario 16 minėjimas: 1.Himnas. 2.šokių studijos pasirodymas. 3.kepurinė. 4.eilėraštis.5.šokių studijos pasirodymas. 6.eilėraštis. 7.dainuoja choras…) yra vienas VARIANTAS.
O štai pavyzdžiui kitos šventės scenarijaus variantas – Kovo 11 minėjimas: 1. Himnas. 2. Diskusija “Ar prie sovietų gyventi buvo geriau?” arba “Kodėl klounada Lietuvos Respublikos Seime, valdininkų korupcija ir nemokšiškumas man negali sutrukdyti mylėti Tėvynės?”
Kuris iš šių variantų PATRIOTIŠKAS, PILIETIŠKAS, patriotiškas, pilietiškas?