ĮVYKIS IR ŽINIASKLAIDA

Kam reikalingi šaltinių interpretavimo įgūdžiai? Atsakymą duoda pavyzdžiai.
Vieną vakarykštį (jau) įvykį įvairios žiniasklaidos priemonės žiniatinklin paleido papuoštą tokiomis etiketėmis, atsiprašau – antraštėmis:
„Į vidurinio ugdymo programas įtraukiama žydų-judėjų tikyba“ (Alfa);
„Iš vidurinio ugdymo programų išbraukiamas civilizacijų istorijos kartojimas“ (Delfi);
„Į vidurinio ugdymo programas įtraukiama žydų-judėjų tikyba, išbraukiamas civilizacijų istorijos kartojimas“ (15 min.);
„G. Steponavičius: mokyklose bus dėstomas saugaus bendravimo socialiniuose tinkluose kursas“ (Balsas);
„Vienodinamos lietuvių kalbos programos lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose“ (Delfi, vėl)
„Vidurinio ugdymo reforma: atsisakoma kalimo kultūros?“ (VTV);
„Moksleivių mokymosi programos juda nuo kalimo prie mąstymo ugdymo“ (Lietuvos rytas);
„Atnaujintos programos skatins ne “kalti”, o kūrybiškai interpretuoti“ (ATN).
* * *
Labai „nekūrybiškai“ į šį reikalą pažiūrėjo Bernardinai su Dialogu. Neverta net minėti…
* * *
Taigi, nors visų šių straipsnių tekstai skiriasi vienas nuo kito taip, kaip kelios vienoje šeimoje gimusių ir užaugusių dvynių poros, bet:
Ką šie pavadinimai sako apie jų pateikėjų tikslus, interesus?
Ką po daugelio metų tyrėjai galės pasakyti apie mūsų visuomenės prioritetus?