EGZAMINAI IR RINKIMAI – KETURI PANAŠUMAI

Ne, čia nebus teoriškai lyginami šie du reiškiniai. Tikslas paprastesnis – paieškoti panašumų (o gal kardinalių skirtumų?) tarp Lietuvos Respublikoje vykstančių valstybinių brandos egzaminų ir savivaldybių tarybų rinkimų.
Pirmas panašumas – jie ką tik pasikeitė. Pirmiausia pakito valstybinis brandos egzaminas. 2010 metų abiturientai prarado galimybę laikyti istorijos (ir kai kurių kitų dalykų) mokyklinį brandos egzaminą (MBE). Ta proga valstybinis brandos egzaminas (VBE) buvo pertvarkytas.
Šiemet pasikeitė savivaldybių tarybų rinkimų organizavimas. Atvirkščiai, nei brandos egzamine, nebuvo sujungti dveji rinkimai. O rezultatas? Antras panašumas – „du viename“. Pirmu, egzaminų atveju, du skirtingi egzaminai, su skirtingais vertinimo principais – kriteriniu ir norminiu – dabar sujungti į vieną, su viena norminio vertinimo sistema. Antru atveju palikta ta pati galiojusi proporcinio atstovavimo rinkimų sistema. Tačiau ji dabar išplėsta tai kandidatų grupei, kuri kituose rinkimuose paprastai varžosi pagal mažoritarinę sistemą. [Juk neperleisi surinkto balsų pertekliaus savo šeimos nariui, neparduosi kaimynui!] Tad, trečias panašumas – abiem atvejais dvi skirtingų svorių grupės varžosi dėl to paties dalyko. Vieni, pasimokę pagal siauresnę programą, eina varžytis platesnės programos rėmuose. Kiti, norėdami patekti valdžion, privalo surinkti daugiau palaikymo balsų, nei partijomis vadinamų grupių atstovai. Atrodo, formuojasi ir ketvirtas panašumas – niekam dėl šių nelogiškumų galvos neskauda. Ir vienu, ir kitu atveju net skatinamas „lūzerių“ deklaruojamas principas – „Olimpinės varžybos svarbios dėl galimybės dalyvauti, o ne dėl pergalės!“ Tiek pradedantiems mėgėjams, tiek patyrusiems profesionalams nustatomi juokingai maži barjerai dalyvauti varžybose. Yra vilties, kad stipresnis priešininkas varžybų dieną bus „ne ta koja“ kėlęs iš lovos?