„Ne viskas yra auksas, kas auksu žiba“. Perfrazuodamas šį posakį, drįstu teigti, jog ne visi daug kainuojantys vadovėliai yra aukso vertės. Kartais jie turi tik aukso atspalvį…
Mielas skaitytojau, tau siūlomas vadovėlis pasmerktas neturėti net aukso spindesio imitacijos. Kitaip tariant, jis bus pigus, nes kainuos tik tiek, kiek tau kainuoja naudojimasis internetu ar kopijos pasigaminimas. Ar jis bus blogesnis, ar geresnis už tuos vadovėlius, kurie knygynuose kainuoja ne vieną dešimtį lietuviškų piniginių vienetų, palieku spręsti tau pačiam.
Pradžioje siūlau susipažinti su turinčiojo autorines teises į kūrinį nuostatomis dėl naudojimosi šiuo vadovėliu. Jos yra dvi:
1. Visiems norintiems suteikiama NERIBOTA TEISĖ į kūrinio naudojimą ir atgaminimą NEKOMERCINIAIS tikslais. Be jokių apribojimų ir be jokio atlygio sudarytojui galima bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę, daryti neribotą nuolatinių ar laikinų kūrinio kopijų skaičių.
2. Bet koks šio vadovėlio ar jo dalies naudojimas KOMERCINIAIS tikslais labai įžeistų jo sudarytoją ir verstų imtis atitinkamų priemonių pagal Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364672)
* Jei kartais būtų įžvelgta, jog šio vadovėlio sudarytojas pats pažeidė minimą įstatymą, tai reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai galėjo būti padaryta nesąmoningai, dėl neatidumo, neapsižiūrėjimo, ir į tai, jog šio vadovėlio autorius nesiekia jokios komercinės naudos publikuodamas kūrinį.
Ir dar keletas svarbių informacijų:
Pirma, sudarytojas supranta, jog 2011 m. vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-269 patvirtintos Vidurinio ugdymo bendrosios programos mokykloms realiai privalomos jau nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų istorijos besimokantiems mokiniams ir juos mokantiems mokytojams, nes taip greitai kokybiškų vadovėlių negali atsirasti. Šio vadovėlio sudarytojas taip pat supranta savo ribotas mentalines ir materialias galimybes, todėl vadovėlis yra rengiamas ir publikuojamas dalimis. [Aktyvuotas temos pavadinimas žemiau pateiktame turinyje reiškia, jog ši tema jau parengta ir publikuojama.] Sudarytojas viešai ir tvirtai įsipareigoja pateikti VISĄ reikalingą XI klasei skirtą medžiagą NE VĖLIAU KAIP iki 2011 metų rugpjūčio 25 dienos, o XII klasei reikalingą medžiagą – NE VĖLIAU KAIP iki 2012 metų gegužės 1 dienos.
Antra, šio vadovėlio NEVERTINA jokia už vadovėlių turinio vertinimą atsakinga institucija ir sudarytojas NETURI Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pažymos, patvirtinančios, kad vadovėlio kalba atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus. Kita vertus, sudarytojas NESIŪLO vadovautis taisykle „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“. Jis bus DĖKINGAS už bet kurias pastabas dėl vadovėlio turinio, metodinės sąrangos, kalbos taisyklingumo ar korektūros klaidų. Pastabas ir pasiūlymus galima parašyti komentarų skiltyje. Pasirinkta elektroninė vadovėlio versija leidžia be apribojimų ir operatyviai reaguoti į visus pasiūlymus, leidžiančius pagerinti leidinio kokybę.
Trečia, visi norintys paspartinti vadovėlio rengimo procesą, turintys idėjų vienai ar kitai temai, o taip pat – tinkamos publikuoti medžiagos, maloniai kviečiami prisijungti. Medžiagą galima siųsti elektroniniu paštu evaldas@bakonis.lt Reikšmingai prisidėjusius prie šio nemokamo vadovėlio rengimo sudarytojas pažada įtraukti į bendraautorių sąrašą. Tai reikštų tam tikrą moralinę kompensaciją. Materialus atlygis įmanomas nebent atsiradus savanoriškiems rėmėjams.
TURINYS
I DALIS (XI KLASĖ)
Įvadas: Apie istorijos mokymąsi XI-XII (III-IV gimnazijos) klasėje
I. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.).
I-1. Antikos palikimas.
I-2. Europos christianizacija.
I-3. Viduramžių feodalizmo bruožai.
I-4. Vakarų Europos luominė visuomenė.
I-5. Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu.
I-6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymas ir raida iki XV a. pab.
I-7. Lietuvos christianizacija.
I-8. Feodalizmas Lietuvoje.
I-9. Luominės daugiatautės visuomenės klostymasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
I-10. Europos viduramžių kultūros bruožai.
I-11. Kaimyninių civilizacijų poveikis Europos kultūrai.
I-12. Lietuvos kultūros bruožai Europos viduramžių kultūros kontekste.
II. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI – XVII a. vid.
II-1. Naujieji amžiai Europoje.
II-2. Reformacijos ir kontrreformacijos įtaka visuomenės kaitai.
II-3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suartėjimas su Lenkijos karalyste.
II-4. Abiejų Tautų Respublikos raida iki XVII a. vidurio.
II-5. Abiejų Tautų Respublikos visuomenės savitumai.
II-6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: bajorija.
II-7. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: dvasininkija.
II-8. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: miestiečiai.
II-9. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai.
II-10. Tautybės ir religijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
II-11. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos klausimas.
II-12. Renesanso ir reformacijos poveikis Europos visuomenei.
II-13. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogaus pasaulėžiūros kaita renesanso ir reformacijos laikais.
II-14. Baroko laikų kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
III. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai.
III-1. Apšvietos epochos bruožai.
III-2. XVIII a. pab. Prancūzijos revoliucijos poveikis Europos visuomenei.
III-3. XVII a. antros pusės – XVIII a. pradžios karų pasekmės Abiejų Tautų Respublikai.
III-4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė Apšvietos epochoje.
III-5. Reformų mėginimai XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje.
III-6. Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padariniai Lietuvos visuomenei.
III-7. Klasicizmo kultūros bruožai Europoje.
III-8. Klasicizmo kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
IV. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX – XX a. pr. aplinkoje.
IV-1. Pramonės perversmo sukelti pokyčiai Europoje.
IV-2. Naujų ideologijų formavimasis XIX a.
IV-3. Tautiniai sąjūdžiai Europoje.
IV-4. Didžiųjų valstybių imperinė užsienio politika.
IV-5. Visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais.
IV-6. Pramonės perversmas Lietuvoje.
IV-7. Rusijos valdžios politika ir XIX a. sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje.
IV-8. Rusijos valdžios politika ir Lietuvoje tautinis sąjūdis Lietuvoje.
IV-9. Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaita XIX a.
IV-10. Lietuvių moderniosios tautos formavimasis.
IV-11. Kelias į Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
IV-12. XIX amžiaus kultūros svarbiausieji bruožai.
IV-13. Masinės kultūros formavimosi ištakos.
IV-14. Lietuvos XIX a. kultūros raida Europos kontekste.
II DALIS (XII KLASĖ)
V. Visuomenė demokratijų ir diktatūrų varžybų, antrojo pasaulinio karo epochoje (1919 – 1945 m.)
V-1. Pirmojo pasaulinio karo poveikis Europos šalių visuomenei.
V-2. Pirmojo pasaulinio karo poveikis Lietuvos raidai.
V-3. Demokratijos tendencijos Europos valstybėse po Pirmojo pasaulinio karo.
V-4. Steigiamojo Seimo reformų Lietuvoje įtaka visuomenės raidai.
V-5. Diktatūrų augimas Europoje.
V-6. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos visuomenės totalitarizmo sąlygomis.
V-7. Lietuvos Respublikos santykiai su kaimynais.
V-8. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita.
V-9. Piliečių ir valdžios santykiai Lietuvos Respublikoje autoritariniu laikotarpiu.
V-10. Antrojo pasaulinio karo priežastys.
V-11. Molotovo – Ribentropo pakto įgyvendinimas ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės praradimas.
V-12. Lietuvos gyvenimo sovietizavimas 1940-1941 metais.
V-13. Nacių administracinė, ekonominė, kolonizacinė politika Lietuvoje.
V-14. Pasipriešinimas ir bendradarbiavimas su okupantais.
V-15. Holokaustas Lietuvoje.
V-16. Antrojo pasaulinio karo padariniai.
V-17. Lietuvos pirmosios XX amžiaus pusės kultūros raida Europos kontekste.
VI. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais.
VI-1. Pagrindiniai Šaltojo karo bruožai.
VI-2. Pavojingiausieji Šaltojo karo konfliktai.
VI-3. Rytų ir Vakarų konflikto poveikis visuomenės raidai pasaulyje.
VI-4. Vidurio ir Rytų Europos tautų kova su komunistiniu režimu.
VI-5. Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimas sovietų valdžiai Lietuvoje.
VI-6. Lietuvos ūkio ir visuomenės sovietizacija.
VI-7. Disidentinis pasipriešinimas sovietų valdžiai Lietuvoje.
VI-8. Bendradarbiavimas su režimu ir prisitaikymas prie jo.
VI-9. Sovietų Sąjungos irimas ir komunizmo sistemos Europoje žlugimas.
VI-10. Kelias į Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.
VI-11. Mokslo ir technikos revoliucijos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai.
VI-12. Lietuvos kultūra: kūrybos sąlygos ir reikšmingieji pasiekimai.
VII. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje.
VII-1. Naujos Europos valstybių ir visuomenių egzistavimo sąlygos po Šaltojo karo.
VII-2. Tarpvalstybinių santykių kaita po Šaltojo karo.
VII-3. Lietuvos Respublikos politinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę.
VII-4. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: sovietizacijos padarinių likvidavimas.
VII-5. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: piliečių tautos formavimasi problema.
VII-6. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: emigracija ir imigracija.
VII-7. Lietuvos Respublikos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.
VII-8. Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.
VII-9. Politinės partijos.
VII-10. Rinkimų sistemos.
VII-11. Konstituciniai Lietuvos Respublikos valstybės pagrindai.
VII-12. Konstitucinis visuomenės gyvenimo pagrindų reguliavimas.
VII-13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų įgyvendinimas.
VII-14. Lietuvos Respublikos kultūra ir švietimas: kaitos priežastys, sąlygos ir pokyčiai.
Sveikinu autorių su šaunios idėjos gimimu! Pagaliau sulaukiau to, ko jau seniai norėjau ir tikėjausi – alternatyvios istorijos mokymo(si) priemonės užuomazgų.
Sveikinu! Puiki mintis ir intriguojanti pradžia ( 1-2 tema).
Įkelta tema “Viduramžių feodalizmo bruožai”…
Įkelta tema “Vakarų Europos luominė visuomenė”
Antras pastebėjimas:)
11-okai per m.m. turi apie 100 pamokų. Temų mažiau. Viena iš išeičių – šaltiniai. O jei prie temos bent vienu psl. jų daugiau.
Istorijos mokytojui: ačiū už pastebėjimus. Sutinku, kad dabar pagal planą atrodo mažoka. Galiu tik pažadėti, kad prasidėjus “lietuviškoms” ir “kultūrinėms” temoms apimtys padidės. Kita vertus, turiu dar paaiškint kai kurias savo nuostatas.
1) Tai, kas yra pateikta, reiktų išnaudoti maksimaliai. Pavyzdžiui, pirmosios temos pirma, įvadinė užduotis man tikrai užimtų pusę pamokos (individualus atlikimas + aptarimas, diskusija apie rezultatus). O jei dar pakartotinai grįžtumėm prie jos baigus temą, tai dar kokias dešimt minučių prarastume. Todėl pirmai temai tikrai skirčiau dvi pamokas net su tuo, kas yra. Net iš savo praktikos galiu pastebėti, kad pamokose dažnai neįstengiama maksimaliai išnaudoti to, kas yra, viskas daroma greitosiomis, neapibendrinant. Labai norėčiau, kad būtų didesnis dėmesys skiriamas tiems dalykams, kurie siūlomi įvade.
2) Toliau, mano nuostatos dėl šaltinių vietos kiek skiriasi nuo kai kurių “tikrų” vadovėlių autorių. Šaltinio nelaikau “bandymų” instrumentu, arba tuo, kas muzikoje vadinama etiudais. Kiekvienas šiame vadovėlyje pateiktas šaltinis (o gal net keli) turėtų atsakyti į vieną klausimą, spręsti tam tikrą problemą. Čia bus svetimas principas – vienam šaltiniui 4-6 klausimai. Tai praktiškai ir esant reikalui galės padaryti kiekvienas mokytojas.
3) Be to, tikrai šaltiniais nebus stengiamasi laikyti vėliau gyvenusių ar net dabartinių istorikų tekstų ištraukėlių. Jie atsiras tik labai kraštutiniais atvejais.
4) Ir… Jei kas ryšis dirbti su šiuo vadovėliu, tai tikrai klasėje, kabinete turi visokių kitokių vadovėlių su daugybe ką tik paminėtų šaltinių…
Bet kuriuo atveju, AČIŪ už nuomonę. Man tikrai būtų labai reikalingi atsiliepimai, kad ir po sakinį…
dar vienas pastebėjimas:)
3) Pritariu
4) Mokytojai( kaip ir visi) gi mėgsta patogumą. Ieškok kiekvieną kartą vis kitoje knygoje…
Įkelta tema “Europos viduramžių kultūros bruožai”. LT istorija truputį palauks…
Įkelta tema “Kaimyninių civilizacijų poveikis Europos kultūrai”.
pastebejimas iš patirties:)
Kultūros temose beveik nieko nesako vardai( pavadinimai). Pvz.:Kretjenas de Trua. Gal geriau kultūrinėje temoje dominuotų tokios užduotys:
“2. Kuriam architektūros stiliui priskirtume Utrechto katedrą,….” ir mažai teksto( kažkas panašaus į Lietuva ir pasaulis)
Istorijos mokytojui: ačiū už pastebėjimus
Pasistengsiu atkreipti dėmesį ateityje.
Ir smagu, kad nors kam įdomu…
…smagu, kad E.B. “neperdega ir jam vis rūpi istorijos mokymas “musyse”…žinoma, kad naudosime šį vadovėlį-”VADOVĖLIS- YRA GERAI”…
pastebėjimas apie mini
eksperimentą
10-okė pamokos metu(5-7 min.) skaito I-Antikos palikimas ir vertina:
sunku skaityti tekstą 5-6psl.;lengviau būtų jei užd. būtų įterptos į tekstą
Gal sunku buvo dėl nespalvoto ( neįprasto) vaizdo?
Istorijos mokytojui: vėl didelis ačiū!
Įdomu, kaip vyko skaitymas – vaizduoklyje (čia toks kitas monitoriaus pavadinimas) ar popieriuje (kopijoje)? Popierinis variantas tikrai būna pranašesnis, kai yra kiek ilgesnis tekstas. Gerai žinoma, jog vaizduoklyje tekstas turėtų būti sukarpytas, atskirtas, ir pan.
Problema yra ta, kad aš dabar neįsivaizduoju, kaip bus naudojamas šis dalykas (jei apskritai bus naudojamas?) – klasėje ekrane, individualiuose kompiuteriuose ar pasidarius popierines kopijas.
O pastebėjimus kraunu sau į užrašinę… Baigus bent jau pirmą “knygą”, bus galima pabandyti sumaketuoti ir kitą variantą – daugiau skirtą elektroninei versijai.
tekstas buvo popieriuje..nespalvotas….Ji dar 10-okė..bet po kelių mėn. ..
buvau už popierinį variantą…Dabar nežinau….Gal geriau elektroninė versija…
“Problema yra ta, kad aš dabar neįsivaizduoju, kaip bus naudojamas šis dalykas (jei apskritai bus naudojamas?) – klasėje ekrane, individualiuose kompiuteriuose ar pasidarius popierines kopijas.”
Pasimečiau
Supratau. Be abejo, teksto eilutės yra pernelyg ilgos, nes čia jokio maketavimo nėra. Ateityje, kai jau turėsim visą medžiagą, ką nors sugalvosim.
Bet vienas dalykas tikrai aiškus – jei koks nors dalykas skirtas keliems tikslams, tai dažniausiai jis netinka nė vienam… Mano įsivaizdavimas, kad produktas daugiau bus orientuotas į “popierių”.
gal anksti daryti išvadas…skaitė tik 1-a mokinė…
Įkelta pirmoji LT istorijos tema.
pastebėjimas apie LT temą
ačiū už kitokios nuomonės (T.Baranausko ) paminėjimą.
( daugiau įsigilins….)
Dabar lyg ir rimčiau atrodo kitokia nuomonė
Siūlyčiau nurodyti visų šaltinių (tekstų, žemėlapių) bibliografinius duomenis. Nes taip ir neaišku iš kokio šaltinio paimta ta p. Baranausko histograma
Geram Martynui: ok, šitą aš žinau.
Tik yra vienas bet… Naudojant klasėje ar šiaip skaitinėjant nuorodos į paimto šaltinio vietą truputį blaško mokinių dėmesį. Visos nuorodos bus sudėtos pabaigoje (kaip kad kartais būna įprastiniuose vadovėliuose).
Įkelta tema “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymas ir raida iki XV a. pab.”
dar vienas pastebejimas
11-kas( su vasarine nuotaika) skaito popierinį tekstą ir jam sunku per tas 5 min. suvokti prasmę. Lyg ir ta pati problema , kaip su 10-oke.
“Be abejo, teksto eilutės yra pernelyg ilgos, nes čia jokio maketavimo nėra. Ateityje, kai jau turėsim visą medžiagą, ką nors sugalvosim.” Gal tikrai reiktų galvoti?
“..kad aš dabar neįsivaizduoju, kaip bus naudojamas šis dalykas (jei apskritai bus naudojamas?) – klasėje ekrane, individualiuose kompiuteriuose ar pasidarius popierines kopijas.” Realiausias popierinis variantas ( bet 1 citata ), klasės ekrane ( lentoje) nelabai įsivaizduoju,kai skirtingas skaitymo tempas bei yra kabinetų be “protingų” lentų
Įkelta tema “I-7. Lietuvos christianizacija.”
Istorijos mokytojui: ačiū už pastebėjimus ir samprotavimus. Atsižvelgsiu į visas pastabas dėl techninių dalykų tada, kai užbaigsiu bent pirmąją dalį. “Išmąsčiau”, jog pagrindinė paskirtis – skaityti popieriuje arba personaliniame kompiuteryje. Todėl kiekviename puslapyje, tikriausiai, bus ne ištisinis tekstas (nuo vieno krašto iki kito), bet du stulpeliai. Be to, dar reikės skaidyti pastraipomis…
Ir dar: ačiū gerbiamiems kolegoms mokytojams G. ir J. Jurkynams už siunčiamus pasiūlymus (juos jau pamatysite artimiausiose temose) ir pataisymus.
Įkelta tema “I-8. Feodalizmas Lietuvoje”. Tema gana trumpa, tačiau reikšminga tuo, kad jau galėjau pasinaudoti kolegų G.ir J. Jurkynų pagalba.
tema trumpa, bet labai aiški. Tik nelabai išeitų ją išplėsti. ( dėl plano)
Tik dabar pamačiau , kad visi pastebėjimai techniniai, bet ne dalykiniai
Sveikinu. Puiki idėja dėl XI-XII kl. istorijos vadovėlio.
Sėkmės rengiant kitas temas.
p.Evaldai, jokių bėdų ( sveikata, komandiruotės, užimtumas…)?smalsu ar bus tęsinys…
Istorijos mokytojui: tęsinys tikrai bus, aišku, vėluojant… Pasiteisinimas: praradau “laisvo ir nepriklausomo” statusą, tapau valdininku… Bet BUS.. Dirbsim ir naktimis, jei reikės…
Kolegos, būtų įdomu sužinot Jūsų pirmus įspūdžius apie naują programą ir šį vadovėlį.
Man nelabai ramu….
2011 05 01 11:36 “1) Tai, kas yra pateikta, reiktų išnaudoti maksimaliai. Pavyzdžiui, pirmosios temos pirma, įvadinė užduotis man tikrai užimtų pusę pamokos (individualus atlikimas + aptarimas, diskusija apie rezultatus). O jei dar pakartotinai grįžtumėm prie jos baigus temą, tai dar kokias dešimt minučių prarastume. Todėl pirmai temai tikrai skirčiau dvi pamokas net su tuo, kas yra”
tikrai dvi pamokos
, nes dar antikos istoriją reikia priminti( 7 kl. buvo seniai )
Vadovėlis – sveikintinas dalykas. Aš pagal p.Evaldo vadovėlio turinį susiplanavau pamokas ir dirbu ta linkme. Kai kurios užduotys yra per sunkios maniškiams, bet, kaip sakoma, c’est la vie… Tuomet pagal vadovėlio uždavinio formą ieškai lengvesnio ar pats bandai kurti/kopijuoti kažką panašaus…
Lab diena,
vis tik siulau dirbti su 11 ir 12 kl. leidyklos “Briedis” išleistais istorijos vadovėliais. Juose išdėstyta medžiagą puikiai suvokia mokiniai, o atlikant juose esamas užduotis mokiniai gali tinkamai pasirengti istorijos egzaminui. Praktika parodė, kad p. Evaldo pateikti naujo vadovėlio epizodai mokiniams yra sudetingi.
Karoliui: kuris vadovėlis( Briedžio ar E.Bakonio) geriau atitinka naują programą?
Sveiki gyvi.
Pagaliau baigėsi visos perturbacijos asmeniniame gyvenime. Nieko rimto (šiaip – naujas darbas, vieno projekto forsavimas, Tadžikija…,) bet laikas visas buvo “suvalgytas”. Visą mėnesį net nebuvau čia prisijungęs. Nuo rytdienos sėdam paspartintu tempu prie internetinio vadovėlio.
O dėl p. Karolio vertinimo – SUTINKU. Tik su viena išlyga: jei vienuoliktokai ir dvyliktokai tik kartoja tai, ką jau mokėsi iš tų pačių “Briedžio” vadovėlių nuo V iki X klasės, tada jiems iš tikro be galo lengva. Nes nieko nauja jie ten nepamato. Atsiprašau, jei klystu dėl XII klasės vadovėlių – jų nemačiau, gal jie skiriasi nuo XI klasės vadovėlių. Bet XI klasės vadovėlio atveju… Save gerbiantis mokinys galėtų net įsižeisti, kad jam jau trečią kartą siūlo praktiškai tą patį.
Jei jau reikia nors kiek vadovautis bendrosiomis programomis, tada su p. Karolio vertinimu nesutinku. Ir dar įdomu, kokia “praktika” tai parodė?
Bet kuriuo atveju, savo nuomonės ar reklamos išsakyti čia niekas nedraudė, nedraudžia ir nedraus.
O maniškiams E. Bakonio vadovėlis pasirodė per lengvas
Gerb. Evaldai,
Diskutuoji ne su manimi. Aš ” Lab diena”, “siulau”, ” o atlikant”, “yra sudetingi” nerašau….Pažiūrėk iš kur ateina.
XI- XII kl. projektas baigtas. Laukiame mokytojų įvertinimo.
Gerb. Karoli M.,
supratau, pasižiūrėjau dar prieš rašydamas atsakymą, kad ne paties tradiciniai duomenys. Atsimenu, kad iš paties komentarai ateina neišgalvotais adresais.
Na, bet toliau viskas lieka kaip buvę. Čia tikrai galima reikšti savo nuomonę (aišku, tik cenzūriniais žodžiais) ir reklamuoti vieną ar kitą vadovėlį. Todėl galima reikšti ir priešingas nuomones. Kadangi “Briedžio” vadovėliai buvo “užkabinti”, tai ir mano atsakymas nukreiptas į juos. Būtų paminėti “Baltų lankų” vadovėliai, būčiau ir apie juos gal atsiliepęs, nes jau antrus metus priverstas pirkti ir mokytis iš jų.
Pirmi įspūdžiai:
Temą I-5. Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu suprato,kaip valstybės susidarymą, o ne visuomenės aptarimą. Gal reikalą “gadino” ekranas ( didelis tekstas , nepatogu skaityti) ?
Esu VDU istorijos studentas. Niekad nepalnavau tapti istorijos mokytoju. Neplanuoju ir dabar.(nežinau, kaip ateity bus) . Atsitiktinai internete radau Jūsų darbą ‘ SENOVĖS CIVILIZACIJŲ ISTORIJA’. Man labai patiko, kaip pristatote civilizacijų istoriją, kad remiatės A. Tionbiu.
Manau, kad Jūsų daromas darbas yra ypatingai reikalingas. Mokyklose mokiniai yra daromi “teisingo atsakymo kaliniais”. Mokėjimo analizuoti ir kritiškai mąstyti įgūdžių nebuvimas labai greitai atsiskleidžia mokantis universitete.
Linkiu sėkmės!
Laukėm laukėm gerb. Evaldo žadėto vadovėlio ir sulaukėm http://www.drasinkimeateiti.lt/Books/Istorija/ Šaunu, kad pagaliau per 20 nepriklausomybės metų atsirado normalių vadovėlių autorių mokytojų praktikų, kurie sutiko nemokamai sukurti puikų vadovėlį dvyliktokams.
vadovėlis kaip vadovėlis, turi savo pliusų ir minusų. Tik keista, kad vadovėlių duombazėje neradau nei pačio vadovėlio nei vertintojų išvadų. Matyt pagal naują vadovėlių vertinimo tvarką viešosioms įstaigoms taikomos išimtys, kitaip nei „baltoms lankoms“, „šviesai“ ar „briedžiui“. Teisingai Evaldas kažkada yra pasakęs, kam kontroliuoti tą ko neįmanoma sukontroliuoti. Šiaip ar taip puikus pavyzdys iliustruojantis vertinimo tvarkos absurdą ir rodmuo, kaip lengvai šią tvarką galima apeiti.
Apsidžiaugiau, kai pamačiau nuorodą į šią elektroninę knygą. Bet kai pavarčiau, paskaitinėjau, entuziazmas dingo. Nei šaltinių, nei užduočių, tik kažkoks neaišku kuriai klasei skirtas konspektas. Vienintelis geras dalykas – vaizdo ir garso įrašai.
neo: į klausimą atsakė ar problemą paaiškino Remis. Tam produktui jokio vertinimo nereikia. Jis neturi jokios ŠMM patvirtinimo žymos, jis nepretenduoja būti įtrauktas į jokį ŠMM aprobuotų, taigi, ir pirktinų vadovėlių sąrašą. Nes… pagaliau, tai nėra VADOVĖLIS. Taip, tai yra geras KONSPEKTAS, bet tai nėra vadovėlis. O internete publikuoti savo kūrybą, kuria gali pasinaudoti (ypač už “ačiū”) mokyklos, niekas nedraudžia.
Evaldai Jūs šiek tiek painiojate dalykus. Už Jūsų vadovėlį valstybė nemokėjo, tai yra asmeninė Jūsų inciatyva ir čia jokių apribojimų nėra. kas gali paneigti, kad už tą „drasinkime Lietuvą“ valstybė sumokėjo (žinoma ne iš moksleivio krepšelio lėšų, kitomis formomis, bet tikrai ne už ačiū), tad jam turėtų galioti tas pats kaip ir privačių leidyklų produktams.
neo: mano supratimas toks – kol vadovėlis nesiūlomas mokykloms pirkti, t.y. kol neturi ŠMM žymos, tol oficialiai jam nereikia būti įvertintam. Aišku, jei už tą nemokamai platinamą vadovėlį valstybė kažkaip sumokėtų leidėjui, tada būtų skandalas (konkurencijos įstatymo pažeidimas ir pan.). Bet aš apie tai nieko nežinau, tad negaliu šia prasme vertinti….
ar nebus ikelta daugiau temu i
Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI – XVII a. vid.
ir taip toliau? cia butu tokia puiki medziaga pasiruosti 2013 metu egzaminui..
Simonai: be abejo, bus. Dabar darbas yra sustojęs dėl laisvo laiko kūrybai trūkumo. Vasarą įkėlimas bus atnaujintas.
Labai ačiū už įdėtą darbą, šiuo metu būsimiems dvyliktokams bet kokia papildoma informacija yra gyvybiškai svarbi, kai laukia toks drakoniškas egzaminas. Iš tiesų kai kurie tekstai labai pagelbėjo mokantis tai, ko per 11 metų nesugebėjau išmokti. Galbūt ne viskas bus tobula, bet manau, kad dėl smulkmenų visiškai nereikia pergyventi, svarbiausia perteikta informacija. Labai tikiuosi, kad dar rasite laiko, nors reikalauti to niekas negali.