Švietimo biurokrato ar šiaip eilinio pedagogo terbelę (stalčiuką, seifą ar kokią nors kitą talpyklą) papildė dar vienas dokumentas. Jo pavadinimas – „Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatai“. Daugiau nei metus ore sklandžiusi idėja pagaliau tapo kūnu. Aiškumas dėl galimo įverčio atsirado likus mažiau nei pusmečiui iki egzamino. Čia, šiaip sau…
Tiesa, dr. Algirdas Zabulionis apie faktinį pokytį rašė jau prieš pusantrų metų (žr. Dialogas, 2011/28). Tada pasirodė pirmieji kriterinio vertinimo sistemos daigeliai. Bet palikime šią problemą praeityje.
Užmeskime žvilgsnį į pačius dokumentus. Teisybės dėlei reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrindinį norminį aktą palydi dar bent du dokumentai – „… brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas“ ir „Brėžinys schematiškai iliustruojantis ryšį tarp mokinio surinktų VBE užduoties taškų procentinės dalies ir egzamino įvertinimo balais“.
Ne apie dokumentus yra šios mintys, bet net kai kurios jų formuluotės rodo atitinkamą lygį. Dar kartą perskaitykime pirmojo palydinčio dokumento pavadinimą. Nežinau kaip Jūs, bet aš nelabai įkertu kas yra „brandos egzamino mokiniai“. Trūksta dar bent vieno žodelio iki tikro aiškumo. O ir pačiame dokumente seni nesusipratimai rėžia akį. Kaip Jūs suprantate tokias formuluotes: „taisyklingai, tačiau ne visada tiksliai vartoja sąvokas“, „tačiau ne visada tiksliai nurodo įvykių chronologinę seką“, „tačiau ne visada atpažįsta skirtingus to paties įvykio, reiškinio ir proceso aprašymus“, „ne visada tiksliai lokalizuoja pagrindinius įvykius ir reiškinius“? Kas yra tas aptakusis „ne visada“? Vienas neteisingas atvejis iš šimto lygiai kaip ir penkiasdešimt ar net devyniasdešimt devyni atvejai iš šimto teoriškai yra NE VISADA. Be abejo, sunku daugiau nei pusę įvardyti tuo „ne visada“. Bet dešimt procentų? Dvidešimt procentų? Trisdešimt procentų? Keturiasdešimt devynis procentus?
Pagrindiniame dokumente – „Nuostatuose“ – irgi šiokie tokie neaiškumai. Pavyzdžiui, kiek pasiekimų lygių – du ar trys – yra įvardyta šiame sakinyje „...yra nustatomas vienas iš šių VBE pasiekimų lygių: patenkinamas pasiekimų lygis, pagrindinis pasiekimų lygis arba aukštesnysis pasiekimų lygis“? Pagrindinis arba aukštesnysis, ar pagrindinis ir aukštesnysis? Sakysite, smulkmena? Toliau gi aprašomi trys pasiekimų lygiai ir net pateikiamos kiekvieno jų apatinės ribos… Čia vėl – stop. Ką galėtų reikšti tokia formuluotė „Įvertinimams šimtabalėje skalėje apskaičiuoti, greta trijų kriterinių ribų, iš anksto nustatoma VBE išlaikymo šimtu balų riba“? Ketvirtą (tačiau niekur neįvardytą) lygį? Beje, pridedamame brėžinyje greta trijų lygių atsiranda pagrindiniame dokumente neminima sąvoka „Įvertinimas puikiai“, turinti tam tikrą skaitinių reikšmių intervalą.
Tiek to, nesikabinėkim prie šių smulkmenų ir pasvarstykim esminius dalykus. Pirmas klausimas, kas iššaukė šią kaitą? Ar buvo kur nors viešai paaiškinta kuo netiko daugiau nei dešimtmetį gyvavusi norminio vertinimo sistema? Ar padaryta jos pliusų ir minusų analizė? Ar apskritai kur nors ir kam nors suprantamai paaiškinti šios kaitos tikslai? O gal aš tiesiog neturiu gerų naršymo įgūdžių, kad niekur internete nerandu nors menkiausio oficialaus šio keitimo paaiškinimo motyvų?
Antras klausimas, kokia šios kaitos nauda? Štai pernai maksimalus įvertinimas buvo skiriamas vos už 83 surinktus taškus. Tai, beje, rodo tam tikrą egzamino užduoties kokybę… Pagal naują aprašą šiemet šimtukui reikės bent dešimties taškų daugiau. Gerai, jei egzamino užduotis bus lengvesnė. O jeigu ne? Pernykščiai abiturientai įgis akivaizdų pranašumą. Sakysite, kad naujame dokumente yra tam tikras saugiklis? Pacituosiu: „16. Sprendimus dėl einamųjų metų egzaminų sesijos VBE kriterinių ribų, tarp jų ir VBE išlaikymo šimtu balų ribos, patikslintų skaitinių reikšmių priima Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas, vadovaudamasis šiais Nuostatais, mokinių surinktų einamųjų metų egzamino užduočių taškų statistine analize, ankstesnių metų bei kitų dalykų egzaminų laikymo rezultatų statistiniais duomenimis ir ekspertų išvadomis. Šie sprendimai priimami prieš apskaičiuojant kandidatų įvertinimus balais.“ Gal ir taip, gal egzamino užduoties rengėjų broką galima išspręsti tokiu būdu? Tačiau tada tenka atsakyti į trečią klausimą – ar galima kriteriniu vertinimu laikyti tokį vertinimą, kuris yra nuolat koreguojamas pagal to paties dalyko egzamino rezultatų vertinimą ankstesniais metais ir net (čia jau apskritai sunkiai suvokiama naujovė) pagal kitų dalykų egzaminų rezultatus tais pačiais metais? Mano nelabai mėgiamas, tačiau bet kokiu atveju pagarbos vertas KTU gimnazijos direktorius B. Burgis kriterinį vertinimą formuluoja labai tiksliai: „Įvertis yra absoliutus, nesusijęs su kitais įverčiais, nesusijęs su ankstesnių metų, kitų šalių siūlomais ir pan. įverčiais.“ (žr. Atsakymai į klausimus apie švietimą). Galiu tik pritarti.
Ketvirtas klausimas, ar universitetų stojamųjų egzaminų komisijoms nors kiek praktiškai rūpės tie trys (keturi) lygiai? Ar jos nors kiek keis savąją balų skaičiavimo sistemą?
Penktas klausimas, ar surinkęs žemesniojo lygio intervalo aukščiausią įmanomą balą nors kiek akivaizdžiau skirsis nuo surinkusiojo aukštesnio lygio žemiausią įmanomą balą? Vienas taškas, bet praraja didelė – kitas lygis…
Šeštas klausimas, ar mokiniai į lygius tikrai išsiskirstys pagal pateiktus lygių aprašus? Visas pagrindinis dokumentas rodo skirstymą pagal surinktus taškus, bet ne pagal pakankamai mistiškai ir aptakiai aprašytus kokybinius skirtumus. Ar tikrai bus sukurtos užduotys, kurios leis nustatyti skirtingą kokybę vietoj dabar egzistuojančios kiekybės? Ar tai įmanoma dabar, kai neturime normalių standartų?
Gal kas nors žino atsakymus į šiuos klausimus? Gal galite padėti suprasti ir kitiems? Ir svarbiausia – gal kas nors žino ar numano tikrąją šios „kaitos“ priežastį? Aš savo versiją turiu. Bet … gal palauksiu įtikinamesnių paaiškinimų. Gal kur nors ir kaip nors šias abrakadabras paaiškins mano tikrai gerbiami Nacionalinio egzamino centro darbuotojai? O gal tai bus pirmasis naujojo šio centro direktoriaus darbas?
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Arba moki nagrinėti šaltinius, arba ne…:) ar 16tšk,ar 16 balų? ar 83 tšk, ar 100? kas geriau?
Tikriausiai geros izvalgos, bet ka dabar tai pakeis
Kur buvot anksciau?
Ai, uzmirsau paklausti del 6 klausimo. Kaip suprasti ta kokybe vietoj kiekybes?
to juliuz: kaip suprantu, jokių diskusijų apie kriterinio vertinimo įvedimą viešoje erdvėje nebuvo + neturiu jokių sąsajų su NEC’e rengiamais dokumentais ir vykstančiais procesais + apie kriterinį vertinimą reglamentuojančius dokumentus sužinojau tik prieš keletą dienų. Tikiuosi, kad pilnai atsakiau į pirmą klausimą?
Antras klausimas… Pradėkim nuo pakartojimo – “kriterinio vertinimo nuostatai” yra toks techninio pobūdžio dokumentas, kuris aprašo surinktų taškų konvertavimą į balus (ar panašiai) ir šių priskyrimą tam tikram lygiui. Su palydinčiu dokumentu “… brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašu” jis praktiškai neturi jokio ryšio. Jie egzistuoja kiekvienas sau. Aišku, galima primityviai suprasti, kad jei, atlikdamas penkias užduotis, abiturientas padarys dvi klaidas, tai jis pademonstruos, kad kažką įsisavino “NE VISADA TEISINGAI” lygiu. Bet puikiai suprantam, kad tos užduotys yra tokios skirtingos… Norint patikrinti atskirų sričių pasiekimus (žinias, supratimą ir pan.), reikia pateikti eilę vienarūšių užduočių su vis sunkesnėmis sąlygomis. Tada tai atrodytų kaip kokybinių parametrų išryškinimas. Gi dabar – kaip buvo surinktų taškų skaičiavimas, taip ir liko. Todėl kam tie lygiai?
jūsų mintys, gerb Evaldai, teisingos, bet dokumentas jau PRIIMTAS, tad diskusijos, kaip sakoma, po laiko…nieko naujo po saule…aišku, kad niekas neaišku, mums, mokytojams…o kaip jaustis mokiniams, kai egzaminai jau čia pat?va kur klausimas
Violetai: čia ir yra didžioji visos šios kaitos mįslė – kažkas kažkur kažkada ir kažkaip pastatė visus prieš jau įvykusį faktą. Beje, likus tik pusmečiui iki egzamino. Gal tas kriterinis vertinimas ir yra ne toks jau blogas, gal iš tikro reikėtų vieną kartą pamatuoti mūsų mokinių realius pasiekimus, bet… Tai, kaip šis reikalas pagal dokumentus atrodo dabar, prognozuočiau, kad jis apskritai nepasieks jokių tikslų. Bandoma šauti du zuikius – matuoti mokinius ir palikti atranką – tačiau galai nesueina. Pakartosiu vieną seną tiesą: jei vienu šūviu planuoji nušauti du zuikius, tikėtina, kad nenušausi nė vieno. Kulka lėks TARP abiejų taikinių…
Šiandien mokiniams svarbiau ar moku( galiu,sugebu) nagrinėti šaltinius, o ne kokio tipo įvertinimą gausiu. Gal po mėnesio kito jie pradės kitaip mąstyti
Istorijos mokytojui: sutinku, šiandien taip. Tačiau pagal šią sistemą birželio mėnesį išlaikę egzaminą ir surinkę kokius 92 taškus jie pasijus gerokai nuskriausti, žinodami apie praeitų metų sistemą…
Dvyliktokai laikė bandomąjį istorijos egzaminą. Bandėm įvertinti pagal naujai pateiktus vertinimo kriterijus. Chaosas.
Evaldai, kaip visada teisingus ir taiklius klausimus keli
Šiaip, būtų labai prasminga kur nors paskaityti atsakymus… O dar prasmingiau gyvenime būtų, kad tokių klausimų nekiltų, kad bet kokie sisteminiai keitimai būtų pagrįsti nors kokiais argumentais, kad į viešumą išleidžiami dokumentai bent derėtų tarpusavyje…
Na štai, beveik sulaukiau beveik teorinio beveik atsakymo į savo beveik pagrindinį klausimą:
“Valdžia mėgsta veikti. Daug ir aktyviai. Kiti sako: nori parodyti, kad ne dykai savo baltą duoną valgo.
Manyčiau, ne tik dėl to. Ji tiesiog jaučia nenugalimą potraukį veikti dėl pačios veiklos, dėl veiklos kaip daikto savaime. Čia apie daiktą kalbu filosofiškai, metafiziškai ir nesakau, kad naudojantis valdžia galima visokių daiktų įsigyti, pvz., servizą ar butą, ar automobilį (jeigu kas taip pagalvojo, turėtų susigėsti). Valdžia – fenomenas, sklidinas transcendentinės paslapties, iš kurios kyla itin kategoriškas imperatyvas: čia ir dabar keisti būties struktūras. Todėl vykdo reformą po reformos, kuria vis naujas koncepcijas ir strategijas, vizijas ir misijas, nurodymus, krepšelius ir naujas programas.”
Ačiū Zitai Alaunienei už jos straipsnį šios dienos “Dialoge”
[...] tenka pripažinti, didesnioji dalis sakinių dvelkia mistika. Evaldas Bakonis bando aiškintis kas kaip. Spėju, jog NEC eilinį kartą užims “auksinės karvės” rolę. (t.y. nepajudinama, [...]
Naujos tendencijos mūsų istorijos didaktikoje ir egzaminų praktikoje. Nagrinėjame istorijos vadovėlių pagrindinius tekstus:) čia tingėta paieškoti pirminių šaltinių, galų gale normaliu antrinių?, ar egzaminų užduočių kūrėjai propaguoja savo kūrinius? http://www.egzaminai.lt/184/
neo: komentaras neatsirado automatiškai dėl jame įkeltos nuorodos. Teko patvirtinti…
Dėl paties iškelto šaltinių klausimo: šiaip, mano akimis, proporcija tarp šaltinių ir istorikų tekstų yra įprasta – 9:6 (įskaitant ir testus). Iš kurių vadovėlių tekstai paimti – nėra taip svarbu. Tiesą sakant, aš nežinau iš kurių, nes jau senokai jų nebevartau… Galvoju, kad čia didelio didaktinės minties šuolio ieškoti net neverta, nes NEC apsidraudė įvadine pastaba “Atkreipiame dėmesį, kad šios pavyzdinės užduotys yra parengtos naudojantis ankstesnių metų brandos egzaminų, bandomųjų egzaminų užduočių pavyzdžiais ir turimais šių užduočių statistiniais parametrais.”
Manau, kad šios pavyzdinės užduoties pagrindinės žinios dvi:
1) toji baisi naujovė – pastraipos a la išplėstinio atsakymo kūrimas – nėra nei baisi, nei naujovė. Ji yra maždaug dešimties metų senumo egzamino užduoties formos atgaivinimas, tik korektiškai skiriant didesnį taškų skaičių uš teisingą atsakymą;
2) grįžtam nuo 25 prie 30 testų?
Evaldai, viskas tvarkoje su tom proporcijom, tik paskutinėje užduotyje apie 26 perversmą matau užrašą „iš istorijos vadovėlio“ palyginu ir matau, kad įdėtas ne vadovėlyje naudotas pirminis ar antrinis šaltinis, bet pagrindinis vadovėlio tekstas (t.y. vadovėlio autoriaus nuomonė). Ankstesniuose NEC metuose toks dalykas buvo tik vieną kartą. Kur tai veda nežinau? Na nebent galima įsivaizduoti per palyginimą, štai literatūros egzamine vaikai Jums reikės nagrinėti ne Donelaičio „metus“ bet ką apie juos rašo vadovėlių autoriai K. Urba ir S. Žukas…..; Tai atrodo keistai.
Neo: na taip, vienas nedidelis fintas – tos istorijos vadovėlio ištraukos autoriaus nurodymas – kardinaliai pakeistų pirmą įspūdį.
Tiesą sakant, sunkiai suprantamas to šaltinio patalpinimo tikslas apskritai. Juokingai atrodo poreikis jį talpinti tik dėl paskutinėje užduotyje įterptos citatos “„1926 m. pabaigos įvykiai iki šiol vertinami prieštaringai“. Kam dėti šaltinį, jei patys autoriai cituoja tą reikalingą vietą, kurios idėja ir taip matoma iš prieš tai pateiktų skirtingų dviejų šaltinių?
Čia jau tokia mūsų užduočių konstravimo kultūra…
Kaip gera, kad man tai nebeaktualu
Taip Jūs visiškai teisus. Šaltinis iš vadovėlio dubliuoja tuos pirminius ten įdėtus šaltinius, iš esmės jis ten nereikalingas. Arba buvo galima užduotį aktualizuoti (sudabartinti). Juk ir garsiojoje Kovo 11 eisenoje teko matyti plakatų su 1926 m. data:) čia galėtų abiturientai ir pademonstruoti istorinio tekstuko kūrimo ir samprotavimų gebėjimus. Dėl konstravimo kultūros, manyčiau ją atspindi 1962 m. karibų krizės ir molotovo dešrainių karikatūros, kurias dėl savo dažnumo egzamine abiturientai ir mokytojai turbūt jau sapnuoja naktimis. nesuprantu, negi sunku paieškoti ko nors kito ta pačia tema? Su google tas užimtų 5 min. Tas pats ir su žemėlapiais. Kur visa tai veda? Ogi į Kerniaus Kuolio patarimus kaip išlaikyti istorijos egzaminą t.y kalimą to kas buvo. Tai apie kieno „primityvumą“, „kartojimąsį“ reikėtų diskutuoti – egzaminų užduočių ar vadovėlių? Kas čia užduoda toną?
kosmo: paskutinieji klausimai tebūnie retoriniai, nors kiekvienas iš mūsų savo atsakymą, tikriausiai, turime
O už “buvo galima užduotį aktualizuoti (sudabartinti). Juk ir garsiojoje Kovo 11 eisenoje teko matyti plakatų su 1926 m. data” – 100 balų!
Kaip supratau iš straipsnio Dialoge http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/13/kaip-keisis-lietuviu-kalbos-pagrindinio-ugdymo-programa/ daugybė ženklų DANGUJE liudija, kad ketinama vėl keisti (2008 m.) pagrindines programas, tarp jų ir istorijos????