SPAMAS PRIEŠ ISTORIJOS EGZAMINĄ

Kodėl spam’as (lietuviškai siūlomas vadinti „brukalu“)? Šiame tinklaraštyje įdiegta paprastutė antispaminė programėlė sąžiningai kaupia visus nepageidaujamus, dažniausiai – automatiškai sugeneruotus, beprasmius komentarus į vieną vietą. Visai kaip įprastame elektroniniame pašte. Susikaupus šimtui ar daugiau tokių brukalų, spaudžiamas mygtukas „Pašalinti visą spamą“ ir kuriam laikui ramu. Paskutinį kartą į laikiną šiukšliavietę ta paprasta programėlė nukreipė ir iš pirmo žvilgsnio padorius komentarus. Prieš jiems dingstant iš virtualaus horizonto, paskutinę akimirką dar spėjau pastebėti, kad kai kurie net lietuviškai buvo parašyti… Ir net vardu į mane kreiptasi… Bet su nuosavu kompiuteriu nesirengiu kariauti. Jis pakankamai protingas ir, matyt, geriau už mane supranta, kaip reguliuoti eismą tinklaraštyje.
Kodėl aš čia apie tą spamą? Tai, kas pateikta toliau, irgi gali būti laikoma spamu Jūsų rimtoms mintims. Kita vertus, daugeliui abiturientų (ar net jų mokytojų) stresuojant prieš egzaminą, siūlau paskaityti. O gal net pasiaiškinti šių juokingų (ir nelabai) istorijėlių prasmę. Vis šiokia tokia nauda… Ypač nuobodžių priešegzamininių konsultacijų metu.
* * * * *
Reikia pakentėti
Žemaičiai labai bijojo krikšto. Teko pačiam Vytautui atvykti. Sukvietė žemaičius ir gėdina: „Aš, – sako, – tėvynės labui triskart krikštijausi, o jūs vieno karto negalite pakentėti.“
(Autorius: Linas Poška)
* * * * *
Herojiškosios istorijos pabaiga
Aukštaičiai irgi labai bijojo krikšto. Didysis kunigaikštis Jogaila, žinodamas tautiečių būdą, į Vilnių atsigabeno ne tik lenkų kunigus, bet ir gyvą galą vilnonių rūbų. Jis paskelbė, kad kiekvienas naujakrikštas gaus dykai po importinį drabužį. Tautiečiai plūdo tuntais, urmu krikštijosi ir, numetę linines tėvyninės namudinės gamybos drapanas, krykštaudami taisėsi dovanotu importu.
Tam tikra, nors ir nežymi, jaunimo dalis kartu su persunktomis priešiška ideologija kelnėmis nekritiškai priėmė ir menkavertę Vakarų kultūrą, brukamą nemokančių lietuviškai kunigų.
(Autorius: Linas Poška)
* * * * *
Vieną kartą į Falkenau (netoli Tartu) vienuolyną atvyko Romos popiežiaus pasiuntinys. Vienuoliai pareikalavo padidinti dotacijas. Jie, atseit, gyvena labai asketiškai ir, skirtingai nei kituose vienuolynuose labai vargina savo kūną. Kaip įrodymą pasiuntiniui pademonstravo, kaip vienuoliai plaka save rykštėmis, bando savo kūną pragarišku karščiu ir nepakeliamu šalčiu. Šie vienuolių savo kūno išbandymai taip sujaudino Vatikano pasiuntinį, kad dotacija vienuolynui nedelsiant buvo padidinta.
Iš tikro pasiuntiniui parodė patį elementariausią pirties procesą. Nevalos europiečiai tais laikais nieko panašaus nebuvo matę.
* * * * *
Išgirdusi „balsą“ Žana d‘Ark nutarė gelbėti Prancūziją. Tėvai bandė perkalbėti dukrą, net norėjo ją ištekinti. Pasak pranašystės, Prancūziją galėjo išgelbėti tik nekalta mergelė, todėl Žana tekėti griežtai atsisakė. Tada tėvai prikalbino vieną jaunikaitį melagingai liudyti apie nutrauktas sužadėtuves, tikėdamiesi, kad teismas ją privers ištekėti.
Teisėjai tais laikais dar buvo nekorumpuoti, todėl Žana laimėjo bylą. Prancūzijos likimas buvo nulemtas.
* * * * *
Vieną kartą pas Napoleoną atėjo inžinierius ir pademonstravo garlaivio projekto brėžinius. „Kaip gali plaukti geležies gabalas? Be burių? Jūs mane kvailiu laikote?“ – pasipiktino imperatorius ir išvijo inžinierių.
Tremtin į šv. Elenos salą nuverstą imperatorių anglai išsiuntė jau garlaiviu. Napoleonas padarė išvadą: „Štai pagrindinė mano pralaimėjimų priežastis!“
* * * * *
1940 metų birželio antra pusė. Eina keli sovietų kareiviai Lietuvoj pro bažnyčią sekmadienį ir mato prie durų išmaldos prašančius elgetas:
- Žiūrėk, Vasia, o pas tuos lietuvius taip pat kolchoznikų esama!
* * * * *
Legendiniam maištininkui Če Gevarai kartą gyvenime teko baisus išbandymas: jis, grynakraujis revoliucionierius, buvo priverstas vadovauti Nacionaliniam bankui, vėliau – Kubos pramonės ministerijai. Pasakojama, kad po pergalės Fidelis Kastro surinko visus savo bendražygius ir uždavė paprastą klausimą: „Ar tarp jūsų yra nors vienas ekonomistas?“ Če Gevarai pasigirdo nors ir labai panašus, bet kitas žodis. Jis ir pakėlė ranką. Vėliau trauktis jau nebuvo kaip.
* * * * *
Tarybiniais laikais vienas vaikinukas sumanė papramogauti. Įėjęs į telefono būdelę ir skambina:
- Alio! KGB?
- Taip. – Blogai dirbate!
Tuo metu keli kostiumuoti vyrukai atidaro būdelės duris. Vienas iš jų ir sako:
- Kaip mokame, taip dirbame.
* * * * *
Maža mergaitė niekaip negali užmigti. Atėjusi mama klausia:
- Dukrele, ko nemiegi?
-Aš bijau.
-O ko?
-Mums darželyje auklėtoja papasakojo, kad Leninas dar gyvas ir labai myli vaikus.
* * * * *
Iškart po prezidento rinkimų Baltarusijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas sako Lukašenkai:
- Turiu jums dvi naujienas: vieną gerą, kitą blogą…
- Na, tai pradėkite nuo gerosios!
- Jūs vėl tapote Baltarusijos prezidentu!
- O blogoji?
- Už jus vėl niekas nebalsavo…
* * * * *

JAV mokykloje vyksta istorijos pamoka. Mokytojas klausia mokinių:
- Kas pasakė: „Duokit man laisvę arba leiskit numirti?“
Visi žiūri į mokytoją, tik prieš keletą mėnesių atvykęs iš Rusijos Vasia pakelia ranką ir sako:
- Patrikas Henris 1775 metais.
- Šaunuolis, Vasia. Kas pasakė: „Valstybė kyla iš žmonių, yra sudaryta žmonių ir tarnauja žmonėms”?
- Abraomas Linkolnas. 1863 metai, – atsako Vasia.
Mokytojas žiūri į kitus ir sako:
- Gėdykitės. Vasia ką tik atvažiavo į JAV, o jau geriau už jus žino mūsų šalies istoriją.
Mokytojas nusisuka į lentą, o iš klasės kažkas šukteli:
- Rusai mane užkniso!
Mokytojas piktai:
- Kas tai pasakė?
Vasia:
- Ronaldas Reiganas, 1982 metai.