Faktas: istorijos brandos egzaminas 2013 jau įvyko. Viščiukus skaičiuosim rudenį…
Nuomonė: istorijos brandos egzamino 2013 užduoties kokybė ir forma niekuo ypatingai nesiskiria nuo prieš tai buvusių egzaminų užduočių kokybės ir formos.
Požiūris: naudojant tą pačią medžiagą, jis galėtų būti ir ne toks nuobodus.
Interpretacija: žr. žemiau.
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
gerb. Bakoni, kas cia per naujienos? Laukem istorijos egzamino uzduoties ivertinimo, o radom naujas uzduotis. Kam jums viso sito reikia? atrodo kad jau kartojuos su savo klausimu:)
Rimviui: vertinančių, kritikuojančių yra pakankamai ir be manęs (žr. Delfi). Naudos iš to – jokios.
Pamatęs užduotį, pagalvojau, kad reikia gana stipriai nemylėti abiturientų ar bent mokyklinės istorijos, pateikiant tokią nuobodybę ir suorganizavus painiausių klausimų formuluočių varžybas.
Pabandžiau sau įrodyti, kad net su tokiais neįdomiais šaltiniais galima išgauti didesnę įvairovę.
Gal kas norėtų dar daugiau patobulinti? Vis būtų papildomas bandomojo egzamino variantas kitiems metams…
Visai įdomus bandymas pateikti alternatyvą. Yra apie ką pagalvoti, palyginti ir pažiūrėti, kuris variantas geresnis. Kad ir 25, 26 užduotys. Visai įdomu ir realu. Arba paskutinė užduotis, nors kiltų problemų vertintojams.
“Taip” ir “ne” kaip ir atkrinta, nes spėjimo galimybės padidėja iki 50 proc.
Visiškai sutinku su bendru egzamino vertinimu. Gerokai rimčiau nei Delfi tekstas. perskaičiau tą “delfi” tekstą ir puoliau užduotyje ieškoti paminėtų skandalingų dalykų apie “Vilniaus okupaciją” ir t.t. Pasirodo, užduotyje nieko tokio nėra
Gink, Dieve, net negalvočiau, kad įmanoma net svarstyti, kuris variantas yra geresnis. Vien jau todėl, kad aš vienas dirbau porą valandų, o tikrojo varianto kūrimui grupė sugaišo tikrai ne vieną dieną. Tiesa, man buvo lengviau – perdirbinys reikalauja mažiau sąnaudų, nei originalas. Norėjau tik parodyt, kad jis gali būti ne toks nuobodus ir įvairesnis. Jei konkrečiai dėl abejonių:
“Taip” ir “Ne”, be abejo, spėjimui geresnis formatas, bet kodėl negali būti ir legvesnių? Nes dažniausiai vienas iš keturių pasirinkimo variantų būna visai nesąmoningas ir normaliam istorikui gali atrodyti absoliuti istorijos profanacija.
Paskutinėje užduotyje – gal kiltų vertinimo problemų, o gal ir ne? Juk niekas nebandė… Juolab, sąlygos – ką reikia padaryti – įvardytos gana smulkmeniškai.