Jau daugiau kaip savaitę sklando privalomo istorijos egzamino idėja. Tiesa, sklando aukštai ir beveik niekieno nepastebima. Jei ne keli naujienų portalai, gal niekas ir dėmesio nekreiptų. Vienok, jau yra jos šalininkų. Lygiai kaip ir priešininkų.
Galima atmesti į šalį Rusijos agresijos foną. Lieka ir kiti rimti motyvai. Kaip prieš keletą metų matematika buvo laikoma mąstymo gebėjimų „motina“, taip dabar tie patys motyvai taikomi ir istorijai. Portalai perduoda garbių istorijos mokytojų bendruomenės lyderių nuomonę: „… deramo lygio istorijos mokymas teikia gebėjimų, kurių beveik neteikia jokia kita mokomoji disciplina: skirtingų interpretacijų matymą, gebėjimą analizuoti skirtingus tekstus, daryti išvadas ir formuotis savo nuomonę apie visuomenės reiškinius“. Arba: „… istorija dažnai suvokiama tik kaip faktų, datų ar įvykių atkartojimas, bet pamirštama, kad tai ugdo gebėjimą vertinti, analizuoti, daryti išvadas, turėti tvirtą nuomonę ir išsiugdyti kritišką mąstymą“. O ką, gal ne?
Likimas pasirūpino, kad per keletą prabėgusių metų „atšalčiau“ nuo mokyklinės istorijos. Todėl galiu į ją dabar pažiūrėti iš šalies. Tad ir bandau pažvelgti, koks yra tas unikalus istorijos mąstymas. Pavyzdžiu tebūna pavyzdinė abiturientams teikiama užduotis.
Pradėkime nuo užduoties formuluotės. Kokiu tikslu reikia palyginti šaltinius? Ar apskritai juos reikia lyginti? Pirmasis užduoties žodis PALYGINĘ tarsi nurodo, kad reikia sugalvoti lyginimo kriterijų, pagal tą kriterijų išryškinti skirtumus ir panašumus, padaryti išvadą. Bet … Tolesnė užduoties sąlyga, ir, juo labiau – vertinimo instrukcija, aiškiai parodo, kad lyginti nieko nereikia. Privalu tiesiog nurodyti, kokio tikslo savo pasisakymu siekė vienų žodžių autorius, o kokio – kito. Skirtumų ir panašumų tarp jų ieškoti visai nereikia. Išvada? Ką reiškia istorinis mąstymas? Pačios užduoties sąlygos interpretavimą? Ieškojimą, kas svarbu, o kas nereikšminga pačioje užduoties formuluotėje?
Įsivaizduokime, kad atspėjome, ko iš tikro nori užduoties autorius. Bet čia mūsų mąstymas turi įgyti naują greitį. Ko gi iš tikro siekė Džordžas Maršalas savo žodžiais? Pirmiausia reikėtų įvertinti aplinkybes, kontekstą, kuriame kažkas sakoma ar daroma. Mūsų istorijos didaktikos korifėjai primena, kad daug apie šaltinį pasako ne tik turinys, bet ir jo pavadinimas, išnašos, etc. Pažiūrime į šaltinio pavadinimą ir nustatome, koks gi gali būti kalbos Harvardo universiteto studentams tikslas. Mąstant logiškai, atsakymas turėtų būti toks: „paaiškinti jaunimui, koks Europai teiktinos pagalbos tikslas“. Arba: „dirvos konkretaus plano skelbimo platesnei visuomenei parengimas“. Arba: „bandymas prazonduoti reakciją į tai, kaip pavyks greta kilnių tikslų užmaskuoti vieną kitą JAV savanaudišką ekonominį ir politinį tikslą“. Taip, ar kažkaip panašiai. O dabar dar kartą pažvelkime į vertinimo instrukciją. Ar A šaltinio autorius tądien tikrai siekė Europoje išsaugoti vertybes, kuriomis rėmėsi Vakarų pasaulis? Ar tai ta auditorija, kuriai pasakyti žodžiai taip jau ims ir saugos vertybes Europoje?
Be abejo, jei paklaustume apie Dž. Maršalo kalboje įvardytus oficialius JAV politikos tikslus, tada šis atsakymas tiktų. Tačiau klausiama ne apie dėstomas mintis. Klausiama apie jų reiškėjo tikslą.
Išvada? Ką reiškia istorinis mąstymas? Netikėk tuo, ką matai savo akimis ir ką tau sako sveikas protas, net egzamino metu! Visur ir visada ieškok pagalio ratuose!
* * * * *
Vienas mano kolega kartą įvairių dalykų mokytojų renginyje yra pasakęs kalambūru tapusią frazę: „Jūs esate anglistai, jums galvoti nebūtina!“ Norint tai suprasti, reikia žinoti kontekstą. Bet apie tai, kaip ir kitas istorinio mąstymo ypatybes, gal kitą kartą?
Abejočiau, ar privalomų egzaminų, standartizuotų testų įvedinėjimas yra panacėja nuo LR švietimo sistemos ligų. Pirmiausia reikia išsiaiškinti pačią situaciją (atlikti nepriklausomą išorinį auditą), o jau tada identifikavus problemas būtinas kompleksiškas sprendimas aukščiausiu politiniu lygiu ir sutarimu.
Trūksta ir rimtų rimtais moksliniais tyrimais pagrįstų argumentų už. Cituojami istorijos gebėjimai (kritiškas mąstymas, šaltinių lyginimas) ugdomi ir kt. pamokose. Egzaminas nėra istorinio mąstymo ugdymo priemonė, tai darbo rezultatų patikrinimo metodas.
Egzamino turinys. Jeigu kalbame apie Rusijos kontekstą, aktualizavimą su dabartimi nėra jokio ryšio tarp pačio istorijos egzamino reikalavimų, užduočių ir tariamo pilietiškumo ar istorinio mąstymo ugdymo, nes tai kad gavai 100 egzamine dar nereiškia, kad esi istoriškai mąstantis, pilietiškas ir pvz. pasirengęs atremti kaimynės informacinio karo atakas ir t.t. , nes programos moko kas buvo V. Pietaris, kuo skyrėsi J. Chodkevičiaus ir M. Radvilos požiūriai į Liublino uniją, o ne kad A. Paleckio pasisakymus ir dalies delfi „skaitytojų“ komentarus apie Lietuvos istoriją reikėtų vertinti itin kritiškai. Bet čia reikia skirti istoriją ir istorijos politiką, pastaroji žinant mūsų geopolitinę situaciją mokykloje yra be galo svarbi ir reikalinga.
Dar dėl tų mąstymo įgūdžių, prasti šių metų bandomojo egzamino rezultatai (naujo tipo užduočių formuluotės) parodė, kad čia yra spraga. Bet ne privalomas egzaminas ją užkimš. Istorijos ugdymas gimnazijoje beveik išimtinai yra orientuojamas į egzamino laikymą ir tai trunka 4 metus (kai kurie kiek žinau pradeda ruošti jau net nuo 7 klasės)! Vadinasi esamos sistemos rezultatai, vien kaip rodo keliamas privalomo egzamino klausimas, yra labai prasti.
Gerb. Evaldai, ar nepastebėjot dar vieno absurdo toje užduotyje:
56 klausimas: Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kodėl išsiskyrė JAV ir SSRS pozicijos po Antrojo pasaulinio karo.
56 teisingas atsakymas: JAV siūlė tautoms pasirinkimo principą, paremtą laisvu apsisprendimu. SSRS siekė savo politinę ir ekonominę sistemą primesti jėga.
Klausiama KODĖL, o siūloma atsakyti KAIP?
Viešpatie, kokie minties galiūnai sudarė tokį egzaminą?
Tai, atrodo, kad šiuo kartu nuslopo kalbos apie privalomą istorijos egzaminą – ir pačioje istorijos mokytojų bendruomenėje egzistuoja labai skirtingos nuomonės.
O dėl 56 klausimo – taip, nepastebėjau to nesusipratimo. Bet ką tai keičia?
Gerai tik, jog greta užduoties yra vertinimo instrukcija. Tada egzamino rengėjo pajėgumai matyti kaip ant delno.
Geros dienos!