2014 metų istorijos egzaminas jau tapo istorija. Vadinasi, numirė. O apie numirėlius – arba gerai, arba nieko. Atsiminkit tai visi, kurie vėl „Delfyje“ ar kuriame kitame žiniasklaidos bokšte bandysite skleisti negatyvias mintis. (Nespėjau su šiuo pasiūlymu. Jau yra!) Siūlau nustoti žiūrėti į pasaulį per tamsius akinius. Ir apskritai – šalin bet kokius akinius! Taip pat – šalin savinieką! Visa mūsų švietimo sistema artėja prie tobulybės, mūsų egzamino užduočių sudarytojai – labai patyrę, todėl ir mūsų istorijos egzaminas yra nuostabus beigi tobulas. Toliau pabandysiu įrodyti, kad taip ir yra.
Tiesa… Jei kas nors iš anksto žinote, kad jums ar jūsų artimiesiems nepasisekė egzamine, tai labiausiai tikėtina, kad susidūrėte su magiškomis jėgomis, kurios ir galėjo prišaukti nesėkmę. Gal vakare prieš egzaminą plovėte galvą? Vadinasi, galėjote išplauti žinias. Gal prieš egzaminą nepašėrėte sočiai savo katės ar katino? Tada sėkmė galėjo nusisukti nuo jūsų. Sėkmė taip pat galėjo nusisukti, jei, einant į egzaminą, jums virš galvos nepraskrido lėktuvas. Arba pakeliui neradote žemuogių pievelės. Blogiausia, kas galėjo atsitikti, tai ryte pamiršote užversti vadovėlį, kurį naktį atverstą laikėte po pagalve. Greičiausiai, jį tada paskaitė velnias, kuris iš jūsų galvos ištrynė per naktį iš vadovėlio perpumpuotas žinias.
Bet jei nieko panašaus Jums nenutiko, galite džiaugtis – Jūs laikėte beveik tobulą istorijos egzaminą, kurio gerai neišlaikyti buvo neįmanoma. Kodėl?
Ar nenuostabu, kad šimtui (ar kiek mažiau) taškų surinkti jūs turėjote net tris valandas? Arba 180 minučių. Vadinasi, praktiškai atsakymui į kiekvieną iš 61 klausimą galėjote paskirti beveik po tris minutes. Aišku, jei nežiovavot, neskaitėt instrukcijos ir pan. Pagalvokit, koks tai yra gėris! Nes galėjote rasti ir virš 80 klausimų. Ir egzaminas galėjo būti net pusvalandžiu trumpesnis, kaip kad teko patirti jūsų kiek vyreniems broliams ar sesėms. Bet taip neatsitiko. Fantastika!
Taškų skyrimas – atskira didžiojo mūsų egzamino gėrio tema. Pagalvokit, už dviejų istorinių įvykių įvardijamą ir dar dviejų jų metų nurodymą skiriami net du taškai! Net du taškai – už dviejų priežasčių ir dar atskiro paaiškinimo parašymą. Dar net du taškai – už dviejų valdžios reikalavimų įvardijimą ir dar tų reikalavimų priežasties nurodymą. Sąrašą galima džiugiai tęsti ir tęsti. Bet gal tiesiog pasidžiaukime tokiu egzamino užduoties sudarytojų dosnumu. O juk galėjo tik vieną taškelį skirti, kaip būdavo prieš keletą ar keliolika metų. Bet skyrė dvigubai daugiau. Širdis džiaugiasi!
Dar netikit, kad egzaminas tobulas? Tada – neatremiamas argumentas. Bjauraus egzamino sudarytojai 17 užduotyje būtų paprašę pasamprotauti apie matomo vaizdo prasmę. Gi mūsų egzamino sudarytojai – išties kilnūs. Jie nekankina jūsų tokiais niekingais dalykais – jie tiesiog klausia „Kas čia?“ O kad jums atrodytų, kad atsakote į sudėtingą klausimą, tai karikatūros pagrindinę idėją jie nurodo klausimo formuluotėje. Todėl klausimas gali atrodyti labai protingas ir atsakyti į jį nesunku. Ko daugiau galima norėti? Kaip paprasta, ar ne? Bet kaip gudru!
Jei jau kartais istorija kai kam atrodo sunki, tai užduoties sudarytojai gudriai meta ne vieną gelbėjimosi ratą. Jei nemokat istorijos, tai gal bent Europos politinis žemėlapis jums kažkada buvo pasipainiojęs? O gal esat keliavę į Prahą, Budapeštą? Jei taip – tai 11 klausimas tiesiog sutvertas jums. Kitas ratas – architektūros stiliai. Štai kaip gudriai matyti dalykų integracija. Gal netyčia lankėte dailės pamokas, kuriose buvo aptarinėjamos ir kultūrinės epochos? Jei taip, tai tada gal ir architektūros stilius aptarinėjote? O jau tokie šlykščiai istoriniai dalykai, kaip vieno ar kito stiliaus atsiradimo priežastys, sąsajos su technikos raida ar kintančia pasaulėjauta, jums gali būti ir sunkoka, tiesa? Tai šaunuoliai tie užduočių sudarytojai, kad atsižvelgė į šias nemalonias smulkmenas, numatė galimus keblumus!
Argi nenuostabu, kad egzamino užduočių sudarytojai aukojosi, prisiimdami prievolę patys eiti į sandėrį su savo sąžine, užuot tai vertę daryti jus? Sunku rytinėje Europos dalyje būtų rasti žmogų, kuris be sąžinės graužimo galėtų surasti teigiamą gėdingojo Miuncheno susitarimo pasekmę. Net pateikti šaltiniai, nepaisant kupiūruotų (kiek nereikalingos informacijos jums nereikia suprasti – irgi jėga!) minčių ekvilibristikos, susitarimą vertina tik neigiamai. Tad niekas jūsų neapkaltins tuo, kad juoda paverčiate balta! Taip pat neapkaltins teksto suvokimo įgūdžių stoka – juk jums privalu iš šaltinio ištraukti porą žodžių, kurie, atskirai paimti, be baigiamosios šaltinio minties, reikš tik melą! Net Vinstonas Čerčilis ir Henris Kisindžeris nebegalės jums papriekaištauti dėl jų minčių iškraipymo. Vienas jau senokai kape, o kitas lietuviškai gi nesupras. Juk turėsite pasiteisinimą – taip liepė tikri istorijos profesionalai, suaugę dėdės (ir tetos?). Kaip jums pasisekė! O juk galėjo tiesiai ir be užuolankų paprašyti įvardyti Molotovo-Ribentropo pakto teigiamą pasekmę! Ar tiesiog – nurodyti teigiamus II pasaulinio karo padarinius! Bet nepaprašė. Dar kartą pasidžiaukime kilniais užduoties sudarytojais!
* * * * * * * * * *
Jūs galit tikėt, galit ir netikėt, kad istorijos egzaminas 2014 metais (kaip ir 2013, ir 2015) yra tiesiog tobulas. Aš tikiu. Būtų mano valia, skirčiau jam 99 balus šimtabalėje sistemoje. Vieną balą nubraukčiau dėl asmeninių ambicijų – kodėl Mindaugas Tamošaitis prie visų kitų savo nuopelnų į istoriją gali įeiti kaip vadovėlių, kurių autorinis tekstas – tiesiog neįkainojamas istorijos šaltinis, autorius, o štai vadovėlis „Lietuva pasaulyje“ lieka bevarde tautos kūryba. Bet gal tai į naudą?
Ačiū Evaldui už “istorijos egzamino ironiją arba istorija be improvizacijos”.
Tobulų egzaminų nėra ir nebus, bet … Vakar dar juokingai atrodė tradiciniai abiturientų verkšlenimai apie sunkumus ir netikėtumus, bet šiandien asmeniškai susipažinus su 2014 metų užduotimis, akivaizdu, kad jo rengimo kokybė prastėja, bet čia gal ir per švelniai, akivaizdu, jog vyksta net ne stagnacija, bet regresas lyginant su ankstesnių metų pvz. (2005, 2006) užduotimis, jų svoriu, įdėtu darbu, rengėjų mąstymu ir moralinėmis vertybėmis. Be to, ką pasakėte Jūs ir kolega Domas Boguševičius delfyje, dar keletas pastabų:
Pirmą vietą skirčiau teigiamoms Miuncheno susitarimo pasekmėms. Kas gali paneigti, kad egzamino sudarytojai nedirba V. Putino režimui, nes klausimas 100 % atspindi putinistinės Rusijos požiūrį. Čia yra visiškas susimovimas. Manau geriausia pakomentuotų gerbiamas prof. Vytautas Landsbergis arba Rimvydas Valatka. Nežinau ką turėjo omenyje gerbiamas S. Jurkevičius teigdamas 15 min, kad egzaminas atspindi nūdienos aktualijas apie Ukraina. Gal teigiamas Krymo prijungimo prie Rusijos pasekmes?
Antra vieta – Mindaugo Tamošaičio vadovėliui. Nežinau ar čia iš kuklumo, ar tai paslėpta „Baltų lankų“ vadovėlio reklama. Bet nerasti šaltinio apie baroką ir klasicizmą neutraliame šaltinyje didelių pastangų nekainuotų. Manau įdėtą specialiai, siekiant įtikinti mokytojus ir mokinius, jog egzaminai rengiami būtent iš tos leidyklos ir to autoriaus vadovėlių. Jūsų vadovėlis įdėtas tarp kitko, nes jo prekyboje jau nėra, o tikrųjų Mindaugo Tamošaičio vadovėlio konkurentų Briedžio ir Ugdos tekstų egzamine nebuvo ir nebus niekada. Specialiai??? Ką Jūs? Juk mes visiems lygiai teisingi, Bakonio pasaulis ir lietuva yra, čia kaip tam sovietiniame anekdote su granata Čiapajevo užpakalyje ir žiedeliu Petkos rankose „a ručki to vot gde“. Bet ar tai „fair play“, tegu atsako slaptasis istorijos egzamino užduočių grupės vadovas. Šios tendencijos buvo jau išryškėjusios ir anksčiau, bet kaip matau NEC ir egzamino užduočių sudarytojų darbo grupė dėmesio nekreipė. Manyčiau seks teisiniai žingsniai, nes tokių dalykų normalioje valstybėje ir švietimo sistemoje neturėtų būti. Šiuo atveju NEC, kaip už egzaminą atsakingą įstaiga privalo užtikrinti, kad egzamine nebūtų jokių privačių ar asmeninės naudos interesų. Lietuvoje yra turbūt virš 50 istorijos mokytojų ekspertų nekalbu apie metodininkus. Ką sunku rasti kompetetingą, nepriklausomą ir ryšiais su leidyklomis nesusisaisčiusį žmogų? Tikrai ne.
Į akis krito, kad dauguma klausimų buvo orientuoti ne į esmines fundamentalias žinias, o bereikšmes detales ir pašalinius padarinius pvz.
Martynas Liuteris pasisakė už:
A celibato išsaugojimą;
B jėzuitų ordino įkūrimą;
C popiežiaus valdžios išsaugojimą;
D valstiečių sukilimo nuslopinimą.
(Plojimai…) Ko tokiomis užduotimis siekiama? Viktorinos, nenustebsiu jeigu kitais metais atsiras klausimas ant kokios kojos J. Basanavičius turėjo apgamą, arba kuris didžiojo trejeto narys nesutarė su žmona.
Daug klausimų, kurie arba jų formuluotėse naudojamos sąvokos (pvz. racionalizmas) neatitiko egzaminų programos pvz.
Kaip viduramžiais buvo vadinama vyskupų skyrimo teisė?
A Imatrikuliacija.
B Imunitetas.
C Interpeliacija.
D Investitūra.
Pagal egzaminų programą investitūros sąvokos abiturientai neprivalo žinoti. Teisiškai šiuo pagrindu galima net skusti egzaminų rezultatus, nes užduotys sudarytos privalo būti pagal egzaminų programą ir joje nurodytas sąvokas, faktus, asmenybes, datas.
Klausimai su dvigubais ar net trigubais atsakymais
Kuri iš šių ideologijų ypač daug dėmesio skyrė dorovinėms vertybėms?
A Fašizmas.
B Liberalizmas.
C Konservatizmas.
D Socializmas.
Jūs man įrodykite, kad fašizmas skyrė mažiau dėmesio dorybinėms vertybėms nei konservatizmas.
Klausimai sugalvoti neišmanančio istorijos.
Sovietų Sąjungoje Josifo Stalino valdymo metais:
A atsisakyta valstybinės nuosavybės;
B apribotos moterų teisės;
C įdiegta socialistinė sistema;
D propaguota rasistinė ideologija.
Socializmo visišką pergalę SSRS paskelbė XXI SSKP suvažiavimas 1959 m., socialistinės visuomenės sukūrimą XXIV suvažiavimas 1971 m. Neaišku kas turima omenyje po žodžiu įdiegta socialistinė sistema, nes dauguma istorikų ir net neo marksistų pasakytų, kad tikrovėje jos SSRS niekada nebuvo. Bet apskritai ar abiturientams tokius dalykus reikia žinoti.
Galima dar tęsti, bet nėra laiko. Apie tokio pobūdžio egzamino prasmę esu jau pasisakęs.
Laba diena. Manau, kad surasti teigiamą gėdingojo Miuncheno susitarimo pasekmę “įmanoma”. Tik tai labiau tinka totalitarimėms valstybėms: Vokietija gavo savo savo trokštamą Sudetų sritį, o Sovietų Sąjunga moralinę teisę pakoreguoti kainyninių valstybių likimą.
Klausimas apie reformaciją nėra jau toks beviltiškas.
Martynas Liuteris pasisakė už:
A celibato išsaugojimą;
B jėzuitų ordino įkūrimą;
C popiežiaus valdžios išsaugojimą;
D valstiečių sukilimo nuslopinimą.
Žinant, kad buvo dvi srovės Vokietijoje: nuosaikioji biurgerių kunigaikščių srovė (M. Liuteris) ir valstietiška plebėjiška srovė, kuri pasisakė ne tik prieš Katalikų bažnyčią, bet ir prieš stambius feodalus (T. Miunceris), nesunku suprasti, koks Liuterio požiūris valsiečių sukilimą.
Manau, kad 10 klausimas nėra korektiškas, kai realiai be C tinka ir A.
10. Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.):
A apyvartoje cirkuliavo litas;
B leista veikti kairiosioms politinėms partijoms;
C nacionalizuotos stambios pramonės įmonės;
D pradėta žemės ūkio kolektyvizacija
Be abejo, galima “surasti” teigiamų pasekmių ne tik Miunchenui. Ir visam karui – gi lengviau pasidarė kvėpuoti sumažėjus gyventojų skaičiui! Įdomu, kiek sau tokių interpretacijų leis užduoties sudarytojai kitais metais?
Tiesa, man didelė naujiena, kad A. Smetona prieš daugelį metų nušluostė nosį E. Masiuliui ir kitiems dabartiniams Lietuvos liberalams. A. Smetona – liberalios kultūros politikos vykdytojas, kitaip sakant – liberalas? Senstu, matyt, nebesuprantu, ką reiškia sąvokos “liberalus”, “liberalizmas”.
Na, bent jau aišku, kad liberalizmas nepretenduoja į didžiausio dėmesio dorovinėms vertybėms skyrimą. Tik įdomu, ar šiose varžybose nugalėtų “Moralinis komunizmo statytojo kodeksas”?
Žinau, kad skaitote Evaldo tinklaraštį, žinau, kad neatsakysite, bet.
Gerbiamų istorijos egzamino sudarytojų, noriu paklausti: Ar tarp Lietuvos Respublikos brandos egzamino istorijos egzamino, kurį laiko apie 15-16 tūkst. abiturientų, užduočių sudarytojų yra asmenų, kuriančių istorijos egzaminui užduotis ir tuo pačiu uždarbiaujančių iš privačių įmonių leidžiamų istorijos egzaminui skirtų pasirengti vadovėlių, mokymosi priemonių ir skaitmeninių mokymo(si) sistemų bei mobiliųjų aplikacijų. Ar, nuo 2014 m., raktu į sėkmingą valstybinio egzamino išlaikymą, abiturientams tampa, kurio nors iš egzamino užduočių sudarytojų, vadovėlių ir mokymo priemonių pirkimas?
Klaidingas klausimas:
10. Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.):
A apyvartoje cirkuliavo litas;
B leista veikti kairiosioms politinėms partijoms;
C nacionalizuotos stambios pramonės įmonės;
D pradėta žemės ūkio kolektyvizacija.
Net neabejoju, kad egzamino vertintojai kaip teisingą laikys C variantą, tačiau aš išsinagrinėjau visus variantus ir, kaip neteisingą, atmesti galiu tik B variantą, nes visos politinės partijos tuo metu buvo uždraustos, išskyrus komunistų. Tad dėl šito klausimo galima ginčytis su egzaminatoriais.
Apie litus radau literatūroje informaciją, kad 1940-1941 m. lito neišėmė iš apyvartos, o šalia jo buvo įvestas rublis (kad laikinai galiotų ir litas ir rublis), tačiau per pirmąją okupaciją rublio nespėjo galutinai įtvirtinti, tad apyvartoje vis dar cirkuliavo litai. (A VARIANTAS taip pat TEISINGAS)
1940 m. liepos 23 d. Liaudies seimas priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją. 1940 m. prasideda turto nacionalizacija (nacionalizuota stambioji ir vidutinė pramonė, geležinkeliai, bankai). (C VARIANTAS TEISINGAS)
Kolektyvizacija nors ir ne masiškai, tačiau PRADĖTA Lietuvoje 1941 m. sausį, kai įkuriamas Lietuvoje pirmasis kolūkis (Lenino) Akmenėje. (D VARIANTAS irgi TEISINGAS).
Esu abiturientas, užduotys pasirodė netgi vietomis gana įdomios, tiesa, jei išvis įmanoma susidaryti tokią nuomonę rašančiajam žmogui egzamino metu. Kalbant toliau apie jų turinį, tai, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais man truputį kliūva laisvokas kai kurių klausimų interpretavimas bei šioks toks kabinėjimasis prie žodžių, kuris, deja, nulemia atimtus taškus iš mokinių, kai jų sugalvotos atsakymų formuluotės nepatenka į egzamino vertintojų instrukcijas.
Istorijos siaubui: ačiū už komentarą. Šiaip, būtų labai įdomu sužinoti, kurios konkrečiai užduotys pačiam buvo įdomios. Būtų įdomu pasilyginti savo supratimą su abituriento nuomone:)