Vakar (2015-11-07) apsilankiau parodoje „Mokykla 2015“. Nevalingai kilo mintys, besisiejančios su jau senokai paskelbta paskutine blog’o tema.
Iš šono stebėjau „Egzaminatorius.lt“ pristatymą. Pora dešimčių suaugusiųjų žmonių atliko klasės vaidmenį ir, vadovaujant mokytojui Aleksui, sprendė istorijos žinių testą, skirtą besirengiantiems egzaminui dvyliktokams. Nors kiekvienas turėjo individualią planšetę, tačiau dauguma dirbo poromis. Nors „mokytojas“, įsitikinęs, kad istorikų tarp „mokinių“ nėra, siūlė labai „neįsijausti“, esą, reikia tik suprasti patį sistemos principą, tačiau iš šono mačiau „mokinių“ pastangas atlikti testą kaip įmanoma geriau. Rezultatai tragiški…
Viena iš dviejų išvadų. Pirma, arba mes klaidingai iki šiol mąstome, kad anksčiau – paskutiniais sovietiniais metais arba pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį – išsilavinimas buvo kokybiškesnis. Suprask, bent jau žinių iš mokyklos išsinešdavom. Nė velnio niekas nieko neišsinešė. Jos taip ir liko mokyklos suole.
Antra, arba mes dabar iš mokinių reikalaujam tokių žinių, kad suaugę išsilavinę, su bakalaurų ir magistrų laipsniais žmonės „pasuoja“ prieš tokias paprastutes žinias. Čia, žiūrint istorijos mokytojo akimis.
Branda?
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Bėdos su branda?:)
Įdomiausia – kodėl bėdos?
Manau, kad „brandos“ liga jau totaliai išplitusi.
Jei net brandūs istorijos išsilavinimą turintys kolegos Kryžiaus žygių (apskritai, o ne atskirų žmonių dalyvavimo) PRIEŽASTIMI laiko popiežiaus žadėtą nuodėmių atleidimą, jei I pasaulinio karo PRIEŽASTIMI laikoma Trilypės ir Antantės susidarymas, tai jau tenka diagnozuoti…
Tai ko norėti iš neistorikų?
Kodėl taip? Atsakymų šiam tinklaraštyje jau būta daug.
O gal nebe “brandos” liga, o epidemija?
O gal visa tai ką Jūs pateikėte pavyzdyje rodo ne brandos spragas, bet testo kaip istorijos žinių ir gebėjimo tas žinias taikyti, įvertinimo instrumento trūkumus. Juk jei pavyzdžiui pažymėjęs varnele pasirinktą atsakymą pridėtų paaiškinimą, kad Trilypės ir Antantės sąjungų susidarymas yra netiesioginė arba ilgalaikė (long term) Pirmojo pasaulinio karo priežastis, nes sąjungų susidarymas lėmė tai, kad nuo to laiko dėl blokų egzistavimo, bet kuris nedidelis konfliktas Europoje galėjo sukelti grandininę reakciją ir iš lokalinio virsti pasauliniu konfliktu. Beje, ar taip ir nenutiko po 1914 m. įvykių Sarajeve? Kas tuomet yra tikresnė Pirmojo pasaulinio karo priežastis vargšo Pranciškaus nužudymas ar Antantės ir Trilypės sąjungos susidarymas. Savo komentaru nesiekiu, kažko pašiepti arba į ką nors baksnoti. Tai daugiau impulsas diskusijai.
Ignui: tai ir norisi diskusijos. Tik šiuo atveju nelabai yra apie ką diskutuoti. Be abejo, yra ilgalaikės ir trumpalaikės priežastys. Ir Afrikos kolonizacija, ir net DGA gali būti laikomos I pasaulinio karo netiesioginėmis priežastimis. Bet yra ir tokie dalykai kaip sąlygos ir pretekstai. Gal aš kažko ir nesuprantu, bet dėl Trilypės ir Antantės susidarymo karas tikrai nekilo. Čia beveik tas pats, kas sakyti, kad tas karas kilo dėl kokio nors kulkosvaidžio ar tanko išradimo. Be abejo, tai buvo tam tikra sąlyga, palengvinusi arba apsunkinusi (nutolinusi) karo eskalavimą. Suprantu ir paties logiką. bet…
Kas žino, kas ir kiek būtų įsivėlę į konfliktą, jei nebūtų tų dvišalių susitarimų? Ar tikrai tik esant oficialiems susitarimams prasidėjo ta grandinė? O juk gal net atvirkščiai – potencialiems priešininkams tai galėjo būti tam tikras veiksnys, kuris šiek tiek atitolino karo pradžią?
Bet vadinti tai priežastimi? Drąsu, kai žinai kaip yra apibrėžiama sąvoka „priežastis“ (žr. prieš tai buvusią temą).
P.S. Beje, pavyzdžiai apie Kryžiaus žygių ir I pasaulinio karo priežastis yra ne iš parodoje demonstruoto testo, o iš istorikų tekstų – išleistų vadovėlių ar jų rankraščių.