LIBERALIZMAS LIETUVOJE IRGI NĖRĖ Į DUGNĄ

Atrodo, kad ne tik galimai korupciniai, neskaidrūs ryšiai kerta pasitikėjimą liberalizmo idėjomis Lietuvoje. Šią savaitę atsiskleidė dar viena Lietuvos liberalų problema – reikalui esant, galima pakeisti, išduoti esmines liberalizmo ideologijos vertybes.
Dar metų pradžioje LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo Švietimo įstatymo pataisas, susijusias su mokyklų vadovais. Esminiai Prezidentės siūlymai yra du. Pirmasis – mokyklos vadovo darbas taptų laikinas. Darbo sutartis sudaroma vienai kadencijai, kurios trukmė – 5 metai. Pabaigęs kadenciją ir norėdamas tęsti vadovo darbą, direktorius turėtų nugalėti paskelbtame viešame konkurse į šias pareigas. Antrasis siūlymas – iškreipto rotacijos principo įvedimas. Įprastai rotacija reiškia darbuotojų kilnojimą į kitas pareigas toje pačioje arba kitoje įstaigoje. Iškreipta rotacija todėl, kad po antrosios kadencijos direktorius niekur neperkeliamas, o tiesiog išvejamas iš darbo.
Būtent šis antrasis punktas sukėlė didžiausius ginčus, buvo įvairiausių mokyklų vadovų interesų grupių spaudimo seimūnams objektas. Apskritai, situacija šiek tiek tragikomiška. Net geriausias, pirmos vadybinės kategorijos nusipelnęs, suprask – valstybės puikiai įvertintas, vadovas, nepadaręs nieko bloga (gal net kartais ir atvirkščiai) baudžiamas neapibrėžtomis tolesnės darbinės veiklos perspektyvomis. Situacija primena tolimuosius senovės Atėnų demokratijos laikus, kai patys populiariausi piliečiai ostrakizmo būdu galėjo būti dešimčiai metų išvyti iš valstybės. Tiesiog išvyti… Be jokių konkrečių priežasčių. Tiesa, matau skirtumų: Atėnuose – tai tik galimybė ir tik populiariausiųjų atžvilgiu, o Lietuvoje – „privalomybė“ ir pagalviui.
Prezidentė tokiam pasiūlymui moralinį pagrindą gali surasti – po pirmosios kadencijos ji pati turėjo dalyvauti naujame konkurse į tas pačias pareigas, o po antros kadencijos privalės atsisveikinti… Seimo nariai kiek kitaip – gali tokiam pasiūlymui pritarti arba ne. Jų pačių atžvilgiu šio principo siūlyti net nevertėtų. Jie – ne vadovai ir, skirtingai nuo mokyklos vadovų, jiems kompetencijų nereikia. Pakanka rinkėjų meilės… Todėl sprendimą teoriškai turėtų lemti ideologija, su kuria jie įgijo rinkėjų meilę.
Taigi, kaip sprendimas priklauso nuo ideologijos? Žali valstiečiai ideologijos tarsi neturi. Tiksliau, turi totalaus reguliavimo, visuotinių ribojimų ir draudimų ideologiją. Tad čia klausimų tarsi neturėtų kilti. Konservatoriai, anot politologijos vadovėlių, turėtų „išlaikyti senovę“ – egzistuojančias tradicijas, praktiką. Suprask – nepritarti Prezidentės siūlomoms naujovėms. Jie praktiškai taip ir padarė – antradienį Seimas, svarstydamas Prezidentės inicijuotas pataisas, balsavo už konservatoriaus Antano Matulo siūlymą, kuriuo atsisakoma mokyklų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Fantastika – didesnė Seimo narių dalis palaikė šią iniciatyvą!
Artėjam prie šio rašinėlio kulminacinio momento – kaip balsavo Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai Seime? Vienas susilaikė. Nenuostabu, kadangi Virgilijui Aleknai, kuris praktiškai ir teoriškai tiktų bet kuriai partijai, sunku prikišti ideologizuotą angažuotumą. Penki liberalai pritarė A. Matulo pasiūlymui „nebausti be kaltės“. Keturi, kuriuos reikėtų sieti su partijos veidu („protu, garbe ir sąžine“), solidarizavosi su Prezidente. O jei prie šių dar pridėtume nors ir ne frakcijos narį, bet liberalų liberalą, liberalą iš prigimties Gintarą Steponavičių, tai rezultatas toks – liberalai linkę palaikyti senoviškas ostrakizmo tradicijas. Arba – paprastą kaip trys kapeikos draudimų ideologiją.
Paskaitykim subjektyviai atrinktas ištraukas iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programos:
… Pasisakome už besąlygišką prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių gerbimą ir užtikrinimą.
… Pasisakome už perdėto reglamentavimo mažinimą…
… Valstybės tarnautojų veikla vertinama ir skatinama pagal veiklos efektyvumą ir skaidrumą.
… Pasisakome už valstybės valdymo decentralizavimą stiprinant savivaldą…
… Esame už prioriteto teikimą laisvam darbdavio ir darbuotojo susitarimui…