Jei atvirai, tai nauja tema mano planuose turėjusi tapti paskutiniosios tęsiniu. Su nekantrumu laukiau, kokius naujus pertvarkos kelius pasiūlys LR Vyriausybės kanceliarijos pasamdytas jaunimas unikalios profesinio tobulinimo ir šalies konkurencingumo didinimo programos (čia jie patys save taip įsivardijo!) „Kurk Lietuvai“ projekte „Nacionalinės švietimo agentūros vystymosi modelio rengimas“. Jei dar atviriau, tai nieko viltingai pozityvaus nelaukiau. Kažkaip su abejone žiūriu į tuos, kurie „ateina gydyti“ valstybės ir pasiruošę mane išmokyti daugiau „kritinio mąstymo ir atsakomybės“. Dar daugiau abejonių kyla, kai ekspertas didžiuojasi patirtimi tolimuosiuose kraštuose, tiek tolimuose, kad net leidžia sau juos įvardyti kaip Tolymuosius Rytus.
Deja, bet lūkesčiai net pranoko patenkino viltis. Pačių kūrėjų atsakomybe galima rimtai abejoti, kai pirmasis produktas atsiranda ne mažiau kaip mėnesį vėluodamas. Gebėjimą gydyti trikdo nerišlių, viena kitai prieštaraujančių minčių kratinys. Ir dar su nemažu gramatinių klaidų kiekiu…
Čia nesinori dėstyti visko, ką galvoju apie kūrinį „Lietuvos bendrojo ugdymo procesų ir Nacionalinės švietimo agentūros apžvalga“. Tikiuosi, kad gal bus proga pasakyti tai tiesiog kūrinio autoriams. Tačiau kiek užkabino viena tema – mokyklų vadovai. Jau ne kartą teko paabejoti gana kvailu LR Seimo sprendimu įvesti mokyklų vadovų kadencijas. Pasirodo, mintis apie „blogus“ mokyklų vadovus toliau vystoma ir LR Vyriausybės samdomų ekspertų kūriniuose.
„Kurk Lietuvai“ autoriai rimtai abejoja Lietuvos mokyklų vadovų kompetencijomis: 
Pačių ekspertų ekspertinėmis savybėmis ir kritinio mąstymo stoka galima abejoti vien iš to nereikšmingo fakto, kad jie porai metų įtvirtina stabiliai tikslų ir nekintantį kompetencijomis pasižyminčių vadovų skaičių – 15,5 proc. Atrodytų, kad per 2014-2016 metus jokio veiksmo šioje srityje nebuvo – niekas neišėjo į pensiją, nemetė darbo, o jų nepakeitė kiti. Bet čia tik nedidelė smulkmena. Problema – pats skaičius. Kaip jis suskaičiuotas? Juk niekas VISŲ mokyklų vadovų nevertino pagal minimą 2011 metais įtvirtintą tvarką. Ji taikyta TIK norintiems tapti mokyklų vadovais. Gal autoriai leidžia sau drąsiai daryti išvadą – jei jau nesivertinai kompetencijų dėl tokio poreikio nebuvimo, tai automatiškai nepasižymi šiomis kompetencijomis?
Jauni „Kurk Lietuvai“ ekspertai šioje srityje yra kitų ekspertų sekėjai. Jie daug kur remiasi 2019 metų pavasarį LR Vyriausybės samdytų visų reikalų žinovų, auditorių UAB „PricewaterhouseCoopers“ atlikta analize „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Švietimas“. Šioje ataskaitoje mokyklų vadovai įvertinti dar „kiečiau“: 
Deja, ir šių pripažintų ekspertų ekspertinėmis savybėmis galima abejoti vien iš to nereikšmingo fakto, kad jie nesupranta, kuri kategorija – I ar III – buvo aukščiausia. Bet čia tik nedidelė smulkmena. Ir vėl problema – pats skaičius. Negi ekspertai nesusigaudo, kad 18 vadovų atitinkančių 19,35 proc. visų vadovų reikštų, kad Lietuvoje liko mažiau nei 100 mokyklų? Negi jie šaltinio, kuriuo remiasi, skaičius mato atbulai? 
Klausimas net ne retorinis – ką galvoti apie vyriausybę ir jos sprendimų pagrįstumą, kai matai, kokio lygio ekspertais ji remiasi?
Komentuoti negalima.