KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?

FB kraštiečių grupėje randu įrašą: „Kviečiu pasirašyti peticiją dėl Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos senojo pavadinimo grąžinimo. Mokykla turėtų turėti vardą Kalno progimnazija.“ Ar pasirašyčiau tokį kreipimąsi? Prieštaringos mintys atėjo galvon…
Mano mylimame Raseinių mieste šiuo metu yra trys bendrojo ugdymo mokyklos – Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla, Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, Šaltinio progimnazija. Tai laikais, kurie man yra patys brangiausi, pastarosios mokyklos Raseiniuose nebuvo. Todėl apie ją toliau ir nekalbam. Kitos dvi tuo metu vadinosi daug paprasčiau, atitinkamai – 1 vidurinė mokykla ir 2 vidurinė mokykla. Paprasta, aišku, bet … neįdomu. Ir ne tik tai. Lietuvoje įsibėgėjus mokyklų pervadinimo vajams, buvo keičiami ne tik visokiausio plauko kolaborantų vardais pavadintų mokyklų vardai. Numeruotos mokyklos irgi įgijo naujus vardus. Raseiniai – ne išimtis. 1 vidurinė mokykla pirmiau gavo Kalno vardą, o 2 vidurinė – „Žemaičio“. Antroji banga pakeitė neutralius pavadinimus į dabartinius. 2009 metais „Žemaičio“ gimnazija pervadinta Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto vardu, dėl didesnio aiškumo pridedant „Prezidento“, o 2012 metais Kalno mokyklai nuspręsta suteikti disidento Viktoro Petkaus vardą. Ką reiškia tokios vardų operacijos?
Pirmiausia – duoklę praeičiai, šlovingiems ir garbingiems puslapiams iš Lietuvos praeities. Antriausia – siektinų vertybių, idealų puoselėjimo tikslus. Suprantama, idealu, kai žmogus, kurio vardas suteikiamas mokyklai, turi kokį nors apčiuopiamą ryšį su ta mokykla. Be abejo, Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas Martynas Mažvydas ar kitos Lietuvos praeities įžymybės negali būti mokęsi ar mokytojavę skirtinguose šalies vietose įsikūrusiose mokyklose. Bet jų vardai nedaug kam kelia abejonių. Raseiniuose yra kiek kitaip. Viktoras Petkus tuometinėje Raseinių gimnazijoje, kuri dabar vadinama jo vardu, mokėsi. Partizanų vadas jo vardu vadinamoje mokykloje mokytis negalėjo, nes jos tuomet tiesiog nebuvo. Tad iš kur abejonės?
Manyčiau, kad gyvenime geriau klausti „Kodėl jo (jos) vardu nepavadinta mokykla?“, nei „Kas jis (ji) toks (tokia), kad jo (jos) vardu pavadinta mokykla?“ Man šiandien abiejų asmenų vardai nekelia abejonių. Bet mūsų vaikams? Anūkams?