EGZAMINAI, TARPINIAI PATIKRINIMAI: KODĖL YRA KAIP YRA?

Viena vertus, galiu pasidžiaugti, kad nesu įvykių sūkuryje. Laiku pasitraukiau iš proceso dar prieš tarpinių patikrinimų startą, todėl teoriškai tarsi galiu stebėti iš šalies. Kita vertus, širdį vis vien kažkodėl skauda dėl nesėkmių. Be abejo, jų buvo galima išvengti, jei… Jei ugdymo turinio kaita būtų įvykusi ne taip, kaip visada, jei nebūtų to komjaunuoliško (stachanovietiško?) noro vykdyti planus anksčiau laiko. Deja.
Didelė dalis kritikos, krentanti prasidėjusiam tarpinių patikrinimų procesui, yra nulemta realios situacijos. Kažkada centralizuota brandos egzaminų sistema buvo vaistas nuo giliai įsišaknijusios aukštųjų mokyklų korupcijos ligos. Bet nauja sistema ir pati nepagydomai susirgo apie 2013 metus, kai į vieną buvo sujungti valstybiniai ir mokykliniai egzaminai. Nors ir pavadinti kriteriniais, jie tokiais netapo. Ir toliau brandos (?) egzaminai išliko pagrindiniu atrankos į aukštąjį mokslą įrankiu. Tad tikrai nesistebiu, kad kritikai įžvelgia nežinojimo gaudymo aspektus. O kaip kitaip išryškinsim geriausius?
Prie šios nelaimės prisidėjo ir bendras šalies švietimo sistemai reikalingų įrankių, instrumentų prilyginimas įprastinių prekių pirkimui – pardavimui. Viešieji pirkimai nėra geriausias švietimo paslaugų įgijimo būdas. Ypač kai žinai, kad norinčių ir galinčių rengti, recenzuoti egzaminų užduotis – ne prūdai. Paaiškinsiu: 1. tokie žmonės negali mokyti egzaminuojamųjų nei mokykloje, nei korepetitoriaudami; 2. negali jie turėti egzaminus laikysiančių šeimos narių ir giminaičių; 3. turi turėti dokumentiškai įrodomą pakankamą patirtį tokioje veikloje. Kas lieka?
Kita pusė – už užduotis atsakingieji. Teoriškai jie turėtų atsakyti už kokybę. O praktiškai? Kaip gali atsakyti už mokomojo dalyko užduoties kokybę, jei ne tik pats nesi tos srities specialistas, bet net visame užduočių rengimo padalinyje apskritai tokio specialisto nėra? Ir aš čia nekalbu apie kokią nors nykštukinę filosofiją ar nesusipratimą, kuris vadinamas inžinerinių technologijų egzaminu. Bet gal ir nereikia dalyko žinovų? Per įvairias institucijų reorganizacijas ypač drastiškai ribojant kvalifikuotų specialistų skaičių, atsakingiems už užduočių kokybę telieka viešųjų pirkimų „valdovų“ ir įkaitų vaidmuo.
O dabar apie svarbiausią klausimą – kodėl iškilo tarpinių patikrinimų bėdos? Vienaip ar kitaip tarpiniai patikrinimai yra neatsiejama brandos egzaminų dalis. Todėl rengėjai ir recenzentai atitinkamai vadovaujasi nusistovėjusiais standartais. Bet tikrinamųjų situacija pasikeitė. Jei pernai fizikos egzaminą laikė tik sąmoningai tai nutarę ir, atitinkamai – pasiruošę, tai šiemet? Reikės tau fizikos egzamino ar nereikės, būk mielas, laikyk jo pirmąją dalį! Jei man jo tikrai nereikės, tai kodėl turėčiau verstis per galvą? Juk rezultato niekas nefiksuos. Na, o jei egzamino reikės? Nėra problemų, kitais metais pakartosiu ir pasirinksiu geresnį įvertinimą. Vėl nėra dėl ko labai nertis iš kailio. Apie tai dar rudenį diskusijose labai neslėpdami aiškino Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai.
Taigi, man beveik aišku, kodėl turim tai, ką turim. Tik ką daryti, kad turėtumėm geriau?