DANGUS GRIŪVA, ARBA NAUJAS ŠARŠALAS ŠVIETIME

ŠMSM pavaldžios įstaigos (NEC, vėliau NŠA) daugybę metų skelbė VBE išlaikymo rezultatus įvairiais lygmenimis, taip pat ir mokyklų. Besidomintieji galėjo susipažinti su savivaldybių, mokyklų rezultatais. Kiek tai aktualu tiems, kas turėtų daryti išvadas iš tokių duomenų? Lyg ir mokykloms? Bet jos gaudavo specialiai mokykloms sukonstruotą medžiagą, pagal kurią galėdavo įsivertinti rezultatus platesniame – savivaldybių ir valstybės – kontekste. Tad kas naudojosi viešai skelbiamais duomenimis? Pirma, ministerijai dirbantys ir įvairias pažymas sprendimams priimti rengiantys darbuotojai. Antra, mokslininkai, atliekantys tyrimus, susijusius su mokinių pasiekimais. Kas dar? Kitaip paklausčiau – ar pastebėjome kokias nors diskusijas, viešai pristatomas analizes viešojoje erdvėje po to, kai kiekvienais metais vasaros pabaigoje ar  rudens pradžioje būdavo skelbiami šie duomenys? Mano atmintyje kažkaip tokie faktai neiškyla. Duomenys tiesiog nepastebimai kybodavo virtualioje erdvėje. Todėl tokio viešinimo prasmingumas kelia tam tikrų abejonių. Bet…
Buvo ir labai suinteresuotųjų, kuriems viešai skelbiama statistika reikalinga kaip oras. Visą šitą medžiagą griebdavo du žurnalistai ir pavasariui parengdavo namudinį, jokiais metodologiniais pagrindais neparemtą Lietuvos mokyklų reitingą. Kokio dydžio biznelis yra tokio reitingo pagrindu sudaryto žurnalo platinimas, nėra svarbu ir tebūnie antraeilis reikalas. Įdomiau yra pats kontekstas. Pompastiškai pikantiški (ar pikantiškai pompastiški) pristatymai visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse juos pavertė „aukščiausios prabos švietimo ekspertais“. Nors elementarių švietimo teorinių pagrindų neturėjimas šių žurnalistų išmintį kartais nuveda į maždaug grindjuostės lygio ekspertizę ir naudojama tik savo asmeniniam ar savo vedamų laidų populiarumui tose pačiose žiniasklaidos priemonėse palaikyti.
ŠMSM, turėdama LR Seimo palaikymą, jau kelintą kartą per pastaruosius metus bando apriboti sąlygas  nesveikai varžybų konkurencijai. Ne kažkieno nemokšiškai į lentynėles sudėliotų mokyklų eilės numeriai yra pagrindinis mokyklų vertės matas. Juolab, kad ne tik pačios mokyklos nuopelnai matomi tuose akademiniuose reitinguose. Gal nedidelė paslaptis, kad kuo palankesnis mokyklos mokinių socialinis ekonominis kontekstas, tuo didesnės galimybės įgyti papildomą akademinių rezultatų gerinimo priemonę – korepetitorių paslaugas. Pagaliau, mokyklos vertingos ir pagal gyvenimui reikalingų kompetencijų, kurių niekaip nemokame pamatuoti, suteikimą – organizacinių, bendravimo, pilietiškumo ir pan. gebėjimų. Koks galimai prarandančių dalį pajamų žurnalistų dueto atsakas? Ogi šaršalas pavadinimu „Dangus griūva“. Ir jie patys, ir jų ištikimi (sąmoningai ar ne) draugai, ir netgi valstybinė žiniasklaida mato artėjančios katastrofos požymius.
Dangaus griūties priežastys piešiamos dvejopai. Pirma, bandymas apeliuoti į pasirinkimo laisvę. Esą tėvai negalės parinkti savo atžaloms geresnės mokykloms. Nedidelė problemytė – mokyklų pasirinkimo galimybė teoriškai yra apribota teisės aktais. Teoriškai gali pasirinkti tik pagal gabumus atsirenkančius mokinius mokyklas, kurių yra nedaug, ir nevalstybines mokyklas. Jų paieškoms jokie reitingai nereikalingi. Jei jau tokia galimybe pasinaudoti nepavyksta, pasirinkimo nėra – gyvenamoji vieta lemia priskyrimą mokyklai. Kam tokiu atveju reitingai?
Antras, gudresnis ėjimas yra piršti mintį, kad vos ne reitingai verčia mokyklas stengtis mokiniams suteikti kuo geresnį išsilavinimą ir vykdyti savo tiesioginę funkciją. Nuoširdžiai nustebau pamatęs šiaip gana protingo švietimo srities asmens išvadą „Nelinkiu Lietuvai mokyklų, kur yra tik feelingas, vaibas ir jausmukas“. Ar tikrai? Reitingai išgelbės nuo šių blogybių, apie kurias jų žemumose esančios mokyklos dažnai ir suopročio neturi?
Visai pabaigai… Mokyklos duomenis apie savo rezultatus gauna kaip gavusios. Sprendimams priimti reikalinga ir mokslinėms išvadoms daryti informacija niekur nedingsta. Iškraipantiems bendrojo ugdymo paskirtį nemokšiškiems mokyklų lyginimams langelis kažkiek privertas.
Pamokos dvi: 1) kai nėra rimto, moksliniais pagrindais pagrįsto mokyklos vertės matavimo, nesunku tarpti namudiniam bizneliui, apeliuojančiam į primityviuosius lyginimosi poreikius, 2) kaip lengva Lietuvoje vos porai žurnalistų dėl savo privačių interesų sukelti valstybinės reikšmės skandalą.