Iš NEC‘o šį rytą paskelbtos informacijos: „Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 14 260 kandidatų. 89 procentai egzaminą laikiusių mokinių istorijos mokėsi išplėstiniu kursu. Egzaminą išlaikė 89,3 procentai kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 0,1 procentas egzamine dalyvavusių mokinių. Visi jie mokėsi istorijos išplėstiniu kursu, pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus.“
Na taip, nedidelė bomba. Ypač tiems iš dešimtadalio neišlaikiusiųjų egzamino, kuriems istorijos egzamino pažymys turėjo nors kiek reikšmės stojimų į universitetus varžytuvėse.
Man asmeniškai didesnė bomba atrodo tai, kad 14 245 ar 14 246 abiturientų negavo 100 balo įvertinimo. Jį gavo tik 14 ar 15 abiturientų. Sutikim, kažkas čia ne taip. Net į jaunųjų istorikų olimpiados finalinį turą, atrodo, pakliūna daugiau mokinių. Prie senojo vertinimo sistemos taip nebūtų įvykę.
Aš nežinau tokių prastų egzamino rezultatų priežasties. Bet prielaidų turiu.
Tačiau gal kas nors žino geriau?
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Nebūkim naivūs, Evaldai. Negi jums neaišku, kad pagrindinė priežastis yra toks žalias žmogeliukas – direktoriukas, kuris iki šiol nemoka naudotis mobiliu telefonu ir kuris turi žiemą vasarą prie egzamino centro durų prirakintą dviratį?
Būtų garbingas žmogus, tai nuo šiol aplenktų egzamino centrą bent kilometro spinduliu. Tačiau taip neatsitiks ir vėl šiandien televizoriuje matysime jo galvą, postringaujančią apie tinginius mokinius ir blogą sistemą. Arba “delfyje”?
Gintui: supratau jūsų mintį. Bet gal vieno žmogaus nekaltinkim? Taip, vakar pro šalį važiuodamas, mačiau dviratį. Betgi vyksta egzaminų taisymas, todėl nenuostabu.
Kita vertus, pakliuvau aš pats. Atrodo, pirmą kartą kaip interviu dalytojas pakliūsiu į “Delfį”. Iš anksto manau – maža man nepasirodys.
Viena diena tai turėjo įvykti, egzamino rengėjai įšsisėmė visai, klaidos, nesugebėjimas rasti normalių šaltinių, bevei 50 proc. šaltinių iš vadovėlių, peržiūri kas met Lenkijos ir kitų šalių istorijos egzaminus, bet kad iš vadovėlių!!!! Pritariu Gintui. ankščiau buvo trejybė, dabar gal liko dvejybė
Geriau kelkime klausimą , kodėl keičiasi abiturientai? Buvo laikas (prieš 3-4 m.) kai sugebėdavo pamokoje pratybų užd.įveikti be vadovėlio, o dabar didžioji dalis sugeba tik su vadovėlio pagalba( nurašyti), kodėl renkasi istorijos egz. turėdami tik 4-6 ? Kodėl “nemoka” skaityti? Kodėl tikslas minimalus – išlaikyti?Negi dėl šių problemų kalti egzamino rengėjai??
Istorijos mokytojui: nors ir nėra PATIKIMŲ įrodymų, tačiau gal ir galėčiau patikėti, kad mokinių lygis krenta. Dar galėčiau patikėti, kad programų sudarytojai, vadovėlių autoriai, mokytojai, užduočių sudarytojai nesupranta KAIP ir KODĖL keičiasi mokinių mąstymas, kad jie neįveikia užduočių, nesudariusių niekam problemų prieš dešimtį ar dvidešimtį metų. Pakartosiu, galėčiau patikėti net ir be įrodymų, nes istorijoje jų nėra. Bet…
Pakeitus egzaminų vertinimo sistemą, antraisiais metais matom tiesiog sveiku protu nesuvokiamus pokyčius, jei lyginame su pirmaisiais metais po reformos. Taigi: 2013 m. metais egzamino neišlaikė nepilni 5 proc., o 2014 m. – virš 10 proc. Toliau: 2013 metais šimtukus gavo šimtai abiturientų, o 2013 metais – tik 14 ar 15kandidatų.
Aš nepatikėsiu, kad Lietuvoje per VIENERIUS METUS kažkas taip pasikeitė, kad, žiūrint į rezultatus, jau net verkti norisi. Gal Jūs turite paaiškinimą, kas dar, jei ne užduoties kokybė nulėmė tokį žiaurų pokytį per VIENERIUS metus?
P.S. su dar ankstesniais metais lyginti negalima, nes buvo kitoks vertinimas, kuris maskuodavo užduoties broką.
Mano mokiniams didžiausia problema buvo romanika, gotika…..(-20 tšk.) nemanau,kad šie klausimai turi ryšį su šimtukais; greičiau jie -(MINUSĄ) pridėjo tiems ,kurie surinko iki 50; klausimas apie dailės ir literatūros kūrinį neaiškus irgi, bet čia ne su 100-kais susiję.
) lėmė tokį 100-ų sumažejimą…
nenoriu patikėt,kad užd.brokas( pagal maniškius …
pamiršau:)
pokytį matau kasdieniniame darbe, bet išmatuot jo negaliu
Galim aiškintis kaip tik sugebam, bet niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti tokio žiauraus pokyčio per vienerius metus. Aišku, galima teigti, kad nekokybiška (į lengvumo pusę) buvo praeitų metų užduotis. Bet praeitų metų rezultatai gi buvo standartiniai, įprastiniai. Todėl tokia versija tarsi atkrenta.
Aišku, vėlgi neaišku – ką laikyti broku? Aš laikau broku tik tai, kad jos atlikimas davė tokius rezultatus. Reiškia, kažko rengėjai neapskaičiavo. Ko? Dabar net nežinau. Būtų įdomu paanalizuoti mokinių atsakymus ir pamatyti – kur, kodėl jie prarado taškus.
Beje, man labai būtų įdomu pamatyti koks klausimo apie TEIGIAMUS Miuncheno padarinius rezultatyvumas. Negi mokiniai surado kokį nors rimtą argumentą ir neprarado taško?
Pastaba dėl pratybų. Pagalvokime, kaip kartais mes save įspraudžiame į kampą ? Vadovėlis + pratybos. Vadovėlis yra sertifikuojamas, o pratybos – ne. Nuolatinė dainelė : duokit vadovėlius, kur viskas parašyta, mokytojo knygą, pratybas, kad galvos sukti nereikėtų. Vėliau liepiame mokiniams nusipirkti knygą ” Pasiruošk egzaminui” ir pan. Įdomiausia tai, kad pratybų atsakymai yra skelbiami internete. Manau, dalis žemų rezultatų atsiranda dėl to.
Kitas dalykas, viską pradėjome sprausti į schemas: patenkinamas – pagrindinis – aukštesnysis lygiai, problemų sprendimai ir t. t.
Visi naujoms programoms(nuo 5 iki 12 klasės) pritarė.
Tendencijos yra labai neblogos, apie 50 % mokinių nesugebėjo rasti teigiamų Miuncheno pasekmių, vadinasi ne tokie jau kvaili tie mūsų abiturientai: „Antrus metus iš eilės egzamino užduotyje buvo pateiktas klausimas, kuriame mokiniai turėjo pateikti argumentuotą istorinio įvykio įvertinimą rašydami trumpą struktūruotą tekstą. Jame reikėjo remtis pateiktais šaltiniais ir žiniomis. Šį kartą mokiniai samprotavo apie Miuncheno susitarimą. Šiais metais, kaip ir pernai, pusė egzamine dalyvavusių mokinių už šį klausimą gavo 0 taškų“. (šaltinis:delfi)
Gerbiamas pone Evaldai, jūsų žiniai, pernai šimtukus gavo 47 mokiniai ir tai buvo 0,31 proc visų laikusiųjų
Tai toli gražu ne šimtas ir ne du šimtai kandidatų. Tiesiog ryškus aukščiausio įvertinimo gavėjų skaičiaus mažėjimas ir egzamino užduočių formuluočių absurdiškumas, jei toks didelis neišlaikiusiųjų.
P.S. Pernai gavau 95, šiemet tiek nebūčiau gavęs, nes nebūčiau parašęs, jog KLASICIZMO autorius Donelaitis. Juk tai Švietimo (Apšvietos) epochos rašytojas). Ir jei tai skaitosi p. Vingelienės puoselėjamas tarpdisipliniškumas, jai reiktų plačiau pasidomėti. Ką manote?
P.P.S. Dalis klausimų formuluočių tai lyg sukurtos atsitrenkus į pušį. Negaliu nekeikti šių metų Istorijos VBE.
Dėl Donelaičio priskyrimo Apšvietai – TAI AIŠKIAI PABRĖŽĖ MANO LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJA EKSPERTĖ
Dėl pratybų:
yra pratybos , kuriose galima rasti tokias pat( panašias) kl. formuluotes, kaip ir per egz. Nepasiklysi pratybose- nepasiklysi ir egz.
Rašiusiam 2014 07 08 18:18:
Taip, dėl šimtukų skaičiaus, pasirodo, aš neteisus. Jau pernai pasireiškė ta stebinančiai liūdna tendencija. Suprantama, šiemetiniai GERIEJI rezultatai (kas tūkstantasis) labiau įsirėžė sąmonėn, nei pernykščiai (kas trisšimtasis).
Dėl K. Donelaičio priskyrimo klasicizmo epochai? Jei teisingai suprantu, tai neprivalu buvo būtent jį priskirti. Galima gi buvo rinktis ir kurį nors kitą. Jei toks žinomas, aišku. Jei ši problema kyla tik iš NEC direktorės žodžiu išsakyto pavyzdžio, tai vienu aspektu ji pasakė tai, ką rasime praktiškai visuose vadovėliuose, iš kurių mokomasi. Kad K. Donelaitis kūrė klasicizmo laikotarpiu, rašoma ir populiariausiame šiuo metu XI klasės istorijos vadovėlyje, o ir visuose vadovėliuose Apšvietos laikotarpio kūrėjai automatiškai priskiriami klasicizmui. Taigi, S. Vingelienė, beje, toli gražu ne istorikė ir net ne humanitarė, nepasakė nieko tokio, kas kirstųsi su istorijos vadovėlių standartinėmis formuluotėmis.
Bet jei jau paliestas personalijos klausimas, tai vieno dalyko aš nelabai suprantu – masinio NEC vadovės puolimo. Kur kas – tuoj reikalaujama vadovo galvos. O kad tas vadovas vos vos tik spėjo kojas apšilti, kad tik ką baigė pirmuosius vadovavimo metus – niekam tai nerūpi. Štai jei keletą metų sistemingai kartotųsi “kliurkos”, tada taip. Šiaip, juk ne NEC darbuotojai kuria tas užduotis. Jie priklausomi nuo samdomų žvaigždžių – kūrėjų ir recenzentų.
Ir dar – pamiršau svarbiausius dalykus. Pušys, pasitaikančios kelyje į žmonių kalbą, t.y. į normalius normaliam žmogui suprantamus klausimus, – ne tik šių metų problema. Triaukščiai, penkiaaukščiai klausimai – įsisenėjusi liga.
Dar viena tokių rezultatų prielaida – jau minėti reiškinio “du viename” absoliutūs trūkumai. Naujoji vertinimo sistema, jei tai galima apskritai pavadinti sistema, įvesta skelbiant labai kilnų tikslą – parodyti mokiniams, ir dar svarbiau – visai visuomenei, pasiekimų lygį pagal tam tikrus atskaitos taškus, o ne tarpusavio varžybose. Gi užduotys, atrodo, kuriamos pagal seną modelį. Jos skirtos lenktynėms. Jeigu aš čia neteisus, tai tuo blogiau užduočių kūrėjams, negebantiems bent apytikriai įsivaizduoti, kiek procentų Lietuvos mokinių PELNYTAI turi pačius aukščiausius metinius įvertinimus. Lygiai taip pat galima pasamprotauti – ar tikrai užduočių rengėjai nuoširdžiai tiki, kad net dešimtadalis istoriją laikiusiųjų abiturientų NEPELNYTAI turėjo teigiamus metinius istorijos vertinimus?
Gerb. Evaldai, liepos 1 d. LIMA taryba atsakė į Lietuvos švietimo tarybos klausimus apie šių metų istorijos VBE. Gal pakomentuotumėte? Atsakymo tekstas yra LIMA tinklalapyje.
Mano akimis, pagrindinė atsakymo idėja tokia: egzaminas iš esmės tobulas, sistema puiki, duokdie, kad ji ir toliau liktų nepakitusi ir nekeičiama, o visi, kas drįsta galvoti kitaip – nekompetentingi avinai.
Atsakyme “užkabino” labai žavus autoritarinio mąstymo “perlas”, vertas citatos: “Be to, būtina, kad atsakingi ŠMM pareigūnai viešojoje erdvėje išreikštų oficialią ir adekvačią valstybės poziciją apie egzaminus ir jų vykdymo procedūras. Šiuo metu nėra aiškiai išsakoma valstybės pozicija, todėl visuomenėje kyla bereikalingas šurmulys, kurį kelia atskirų žmonių nekompetentingi pasisakymai.” Partija ir vyriausybė žino geriau, skant…
IME: ačiū už info.
Džiugu, kad kažkur kažkam kažkiek kažkas dar rūpi. Aš eilinį kartą klydau, manydamas, kad tai niekam nerūpi. Jau ne pirmą kartą klystu šią vasarą. Senatvė, ne kitaip…
Matyt, eilinį kartą suklysiu, darydamas savo išvadas apie tą paminėtą “perlą”. Pirma, man tai panašu į užsakomąjį tekstą. Tačiau, kiek bandau prisiminti LIMA tarybos narių vardus ir pavardes, nedrįstu tuo patikėti net pats. Antra, matyt, jau ir “atsakingi ŠMM pareigūnai” nebemato prasmės aklai ginti šią nusireformavusią sistemą. Taip, savo metu egzamino sistema buvo pats aiškiausias, skaidriausias ir man asmeniškai reikšmingiausias, net plika akimi, be jokių tyrimų matomas visos švietimo reformos produktas. Deja, prieš keletą metų ji, ta sistema taip nusireformavo (“du viename”, “norminis-kriterinis kokteilis”…), kad net ir tie tekste vadinami pareigūnai, matyt, supranta, kad ginti šiuometinius rezultatus būtų tas pats, kas pripažinti (bent istorijos atveju):
A) daugiau kaip dešimtadalis mokinių, kuriems mokytojai parašė teigiamus metinius įvertinimus, buvo jų neverti;
B) daugiau kaip dešimtadaliui mokinių parašę teigiamus metinius įvertinimus mokytojai yra nekompetentingi vertinti;
C) nekompetencija pasižymi taip pat tie mokytojai, kurie savo mokiniams rašė ir aukščiausius metinius vertinimus, tačiau nesuprato, kad tik kas tūkstantasis (tiek to – kas šimtasis) jų mokinys gali puikuotis dešimtuku. Jeigu neįsisavini daugiau kaip 93 procentų kurso, tai koks tu dešimtukininkas?
D) beje, reikėtų tada taip pat pripažinti, kad mokytojai nesugeba net suprastu, ko reikia egzaminui, jei jų mokiniai neišlaiko egzamino ar išlaiko silpnai;
Ir t.t.ir pan., o išvertus į žmonių kalbą – pripažinti tai, kad nebeaišku už ką ir kaip vertinami mokiniai mokykloje, ko ir kaip jie mokomi. Ir kad tai jau ne pavieniai atvejai, bet masinė epidemija.
Beje, jei kas mane ir šokiravo šiame atsakyme, tai vienas dalykas… Nesiplečiant: tiesą sakant, norėčiau sužinoti “TIESOS” siekiančio “LIETUVOS SĄRAŠO” ideologų nuomonę apie siūlymą sumažinti apeliacijų galimybes. Ar taip artėjame prie DEMOKRATIŠKOS RESPUBLIKOS dvasios?
Draugai, iš tikro, kodėl atsakingi ŠMM pareigūnai viešojoje erdvėje neišreiškia oficialios ir adekvačios valstybės pozicijos apie egzaminus ir jų vykdymo procedūras? Šiuo metu, kai nėra aiškiai išsakoma valstybės pozicija, visuomenėje kyla bereikalingas įvairių piliečių šurmulys, kurį klastingai kelia Vakarų propagandos priemonių apkvailintų ar užsimaskavusių mūsų brandžios socialistinės visuomenės sąmoningų priešų pasisakymai. Visuomenei reikia aiškiai pasakyti, kokie yra mūsų tikslai ir priemonės. Artimiausiame partijos CK plenume reikės aptarti šį ideologinio darbo broką, nubausti kaltuosius, nubrėžti gaires plačiam aiškinamajam darbui masėse.
Buitinė ir neesminė pastaba, bet… iki širdies skausmo norėtųsi, kad LIMA taryba pavardėmis įvardintų tuos “atskirus žmones”, kurių “nekompetentingi pasisakymai” kelia “bereikalingą šurmulį”. Jei asmenys “atskiri”, pavieniai, tai neturėtų būti sudėtinga juos nurodyti. O tai dabar atsakymas Lietuvos švietimo tarybai primena vaiduoklių istorijas… O gal atsakymo autoriai elementariausiai bijo, kad, paskelbę neįtinkančiųjų pavardes, vėliau turės viešai atsiprašinėti už šmeižtą?
P. S. Dėkoju Lavonidui Iljičiui už jo pomirtinį komentarą – su malonumu cituoju bendraminčiams!
Gerb. Evaldai, gal pakomentuotumėt, ką turėtų reikšti šis gėris, skelbiamas NEC, http://www.nec.lt/failai/4591_Istorija-Min.pdf ?
Suprantu tik tiek, kiek yra oficialiai paskelbta, t.y. „Pateikiama medžiaga turėtų padėti mokiniams ir mokytojams geriau suprasti apibrėžtus egzamino reikalavimus“, šiuo atveju – kokias užduotis turi gebėti atlikti absoliutūs tinginėliai arba dun2kai, norėdami išlaikyti egzaminą.
Šiaip, idėja – iliustruoti sausą programą gyvais užduočių pavyzdžiais – yra sveikintina. Kai naudojama realaus egzamino reali rezultatų statistika, sunku būtų ginčytis – minimalus, pagrindinis ar aukštesnis pasiekimų lygis. Tik, kaip kartais pasitaiko, vaizdą gadina „atbulom“ rankom atliktas darbas:
1. Kuriam galui išliko pirmojo bloko formuluotė „Į 4–5 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D“, jei A ir C šaltiniai nenaudojami, nereikalingi?
2. Kam kitame šaltinių bloke paliktas šaltinis D (Sukilimo vadų portretai), jei jis visai nenaudojamas?
3. Kam kelti nereikalingą įtampą užduotimi apie asmenį, vadovavusį 1940 m. Lietuvos sovietinei vyriausybei, jei egzamino programos priede šio laikotarpio asmenybės (J. Paleckis ir V. Krėvė) priskirtos tik pagrindiniam ir aukštesniam lygiui?
PAPILDYMAS:
Pasirodo, kad tikrai kažkas dviem kairėm rankom pavyzdžius rinko. Ar čia kažkas sąmoningai nori NEC sutrinti į miltus?
TEIGINYS: į pavyzdžius atrinktos užduotys, kurias teisingai yra atlikę ne mažiau kaip 70 procentų mokinių.
PVZ. 6. Nepriklausomybę paskelbusi 20-ties asmenų Lietuvos Taryba buvo išrinkta:
A Aukščiausioje Taryboje;
B Didžiajame Vilniaus Seime;
C Steigiamajame Seime;
D Vilniaus konferencijoje.
Teisingą atsakymą rinkosi 25,9 proc.
PVZ.: 7. Rusijoje Vladimiro Lenino valdymo metais:
A atkurtas demokratinis valdymas;
B įsigalėjo dvipartinė sistema;
C pradėta įgyvendinti kolektyvizacija;
D vykdyta teroro politika.
Teisingą atsakymą rinkosi 53,6 proc.
Čia jau tikrai diversantai reiškiasi…
Įrašas, atsiradęs besiknaisiojant po NEC svetainę. Paskaitinėjau pastarojo VBE atsakymus vertinimo instrukcijoje. Patiko. Jaučiuosi kaip Luiso Kerolo Alisa. O pasakos man visada patiko.
Pora mano mėgstamų “pasakiškų” pavyzdžių:
48. Pasirinktinai įvardykite po vieną vėliausiai atsiradusio meno stiliaus dailės ir literatūros kūrinį. Remdamiesi jų pavyzdžiais, apibūdinkite šį stilių.
Vertinimo instrukcija: Dailė – „Marato mirtis“ (Žakas Luji Davidas).
Bruožai: jo kūryboje vyrauja antikiniai motyvai bei atsispindi to meto politinės realijos. Dailininko paveiksluose ypač gerai išreikšti klasicizmo stiliaus bruožai.
(Klasicizmo dailei būdingi klasicizmo bruožai?! – IME)
56. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, pasirinktinai įvardykite pasaulietinio ir religinio disidentinio judėjimo atstovus. Įvertinkite kiekvieno iš jų indėlį, kovojant už Lietuvos laisvę.
Vertinimo instrukcija:
Pasaulietinis – A. Terleckas.
Įvertimas: įkūrė Lietuvos laisvės lygą, leido pogrindinius leidinius, nuolat kėlė Lietuvos valstybingumo idėją.
Religinis – N. Sadūnaitė.
Įvertinimas: dalyvavo pogrindinės spaudos leidime, viešino katalikų teisių varžymo faktus, demonstravo ištikimybę krikščioniškoms vertybėms.
(O vertinimas čia kur? Pasiklydę žodyne?.. – IME)
60. [...] Paaiškinkite, kodėl karikatūros autorius satyriškai vaizduoja to meto politinę situaciją.
Vertinimo instrukcija: Autorius pašiepia Vakarų valstybių vienašališką sprendimo atiduoti Sudetus Vokietijai priėmimą, nesitariant su SSRS, kurios dalyvavimas galėjo sulaikyti agresyvią Vokietijos politiką.
(Kurioje vietoje čia atsakoma į klausimą “kodėl?”? – IME)
Lietuvių kalba man – gimtoji. Paskaitinėjęs egzamino užduotis ir vertinimo instrukciją, suabejojau: ar lietuvių kalbos žodžių reikšmės taip sparčiai pakito, kad aš nepastebėjau, ar užduoties autoriai neseniai susipažino su raidėmis?
IME: super pastebėjimai.
Kažkaip niekur nemačiau vertinimo instrukcijos, tai ir net nekilo panašių minčių.
Šiaip, rodo mūsų (visų, ar bent daugelio) įsisenėjusią ligą – sukuriam gražius ir protingus klausimus egzaminuose, vadovėliuose, pratybose, o atsakymai lieka “tiap liap”.
Gerb. Evaldai, prašosi komentaro:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/s-jurkevicius-lietuvos-mokiniai-verciami-mankurtais-nezinanciais-tevynes-ir-tautos-istorijos-faktu.d?id=65983132
IME: kad nelabai yra ką komentuoti.
Du dalykai – straipsnio pavadinimas (bet jį galėjo sugalvoti ir ne autorius) ir neturinti realaus pagrindo mintis apie mokytojų baimę kalbėti su mokiniais apie 1926 perversmą, 1941 birželio sukilimą, partizanų kovas ir sovietmetį – man NEPATINKA. Apie lietuvių literatūrą NEIŠMANAU. O visa kita – arba nieko nauja, arba net labai PATIKO. Ypač: „Norint pakelti istorijos mokymą(si) į aukštesnį lygį 11-12 klasėse reikia siaurinti vidurinio ugdymo istorijos programą. Tačiau tai padaryti nepajėgiama dėl istorijos mokymosi vertės nesupratimo. Geriausiai šią padėtį iliustruoja nuolatos mokytojų keliami klausimai, kaip galima atsisakyti antikos ar viduramžių laikotarpių vidurinio ugdymo programoje.“
Net pagalvojau, kad tai yra tam tikras „užmetimas“ savo kolegei.