APIE KOVĄ SU VĖJO MALŪNAIS, KITAIP – STARDARTIZUOTAIS TESTAIS

Toliau pateikiamas komentaras VU Komunikacijos fakulteto profesoriaus Rimvydo Laužiko mintims, kurios išdėstytos portale „15 min.“ paskelbtame straipsnyje „Standartizuoti testai, arba Kova su vėjo malūnais“. Ieškantiems priežasčių, kodėl norisi tik (!) šiek tiek pasiginčyti su gerbiamu autoriumi, paaiškinu tiesmukai – jau senokai šioje erdvėje nieko nerašiau, nes nelabai buvo apie ką rašyti. Rimvydo Laužiko straipsnis – tik gera proga ką nors nauja paskelbti šiame bloge. Kalbant apie komentuojamų minčių autorių, tik vienas palinkėjimas – duok, Dieve, daugiau tokių žmonių Lietuvai. Todėl man gėris yra tai, kad Rimvydas domisi tokiais dalykais, skelbia savo nuomonę. O kad aš su viena kita jo mintimi nesutinku, tai jau mano problema…
Standartizuoti testai… Tai lyg lazda dviem galais. Viena vertus, bet koks STANDARTIZUOTAS testavimas jau senokai kelia alergiją. Kad ir patys protingiausi TESTAI būtų, jie yra labai ribotų galimybių instrumentas. Istorijoje jie gana stipriai iškraipo mokymo ir mokymosi esmę. Aukštesniųjų gebėjimų tikrinimas testais yra praktiškai neįmanomas. Kita vertus, taip sukonstruota sistema teoriškai iš tikro galėtų „sudaryti sąlygas mokykloms ir mokytojams savarankiškai ir objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus“. Turėdamas klasės rezultatus ir galėdamas palyginti su visos Lietuvos rezultatais, kiekvienas mokytojas galėtų pasidaryti sau reikiamas išvadas, pakoreguoti savo veiklą. Pačiam mokiniui gal irgi būtų smalsu pamatyti savo vietą tarp daugybės panašių į jį. Iš tikro, ir kai kuriems tėveliams būtų įdomūs jų atžalų rezultatai. Kitokios tokios pa(si)lyginimo priemonės nei standartizuoti testai, aš nežinau. Bet net ir šias gerąsias savybes mes Lietuvoje mokame sugadinti. Prasideda soclenktynės tarp mokyklų, savivaldybių… Prasideda specialus rengimasis testų atlikimui… O tai jau yra mėšlas.
Teoriškai, niekas pagal standartizuoto testo mokinių rezultatus neturi teisės sakyti taip, kaip prognozuoja Rimvydas: „mokinių istorijos pasiekimai yra menki“. Nes apie konkrečios mokyklos, net klasės rezultatus niekas iš „viršuje esančių“ neturėtų žinoti. Testo rezultatai – mokyklos nuosavybė.
Kalbant apie Rimvydo apgailestavimus dėl pasirinktų laikotarpių – senovės ir viduramžių – proporcijų, man iš pradžių buvo kaip ir aišku. Kadangi testuojami aštuntokai, tai testo sudarytojai tam tikra prasme „palengvina“ aštuntokų dalią – labiau koncentruojasi ne į septintos, bet į aštuntos klasės kursą. Kam versti mokinius kankintis su ŽINIOMIS, kurias jie naudojo daugiau nei prieš metus? Juk visi testai pirmiausia nukreipti į konkrečias žinias. Todėl mintyse nepritariau Rimvydo priekaištams dėl antraplanio senovės istorijos vaidmens.
Šiandien gavau ir patį testą. Tiesą sakant, jis mane kiek nustebino. Dabar jau gal ir šiek tiek pritarčiau minčiai dėl neteisingai paskirstytų proporcijų. Pasirodo, tų konkrečių žinių teste nėra tiek daug, kiek tikėjausi pamatyti. Iš tų kelių Rimvydo pateiktų pavyzdžių („Karolingų renesansas“, „lietuvių šventas medis“) buvau susidaręs kiek klaidingą įspūdį apie žinių svorį. Nenorėčiau pritarti autoriaus ironijai – patarimui mokytojams: „nemokykite svarbių dalykų, neišryškinkite jokių akcentų, nes standartizuotais testais bus tikrinamos nereikšmingos smulkmenos.“ Supratimo, čia pat, teste, pateikiamų žinių taikymo tikrai yra nemaža, kad būtų galima kalbėti apie tik iš nereikalingų faktų sudarytą testą. Bet dabar, iš tikro, galima papriekaištauti testo rengėjams dėl pernelyg menko senovės istorijos svorio, apleistos lietuviškos tematikos. Šios istorijos dalys testo nebūtų sugadinusios nei testo kokybės, nei, manyčiau, rezultatų. Pernelyg testo rengėjai bandė apsidrausti…
Dėl Lietuvos istorijos pateikimo vertinamojo aspekto pritariu Rimvydui. Net papildau: kada baigsim madą dabarties lyg istoriko, lyg rašytojo straipsnio ištrauką pateikti kaip šaltinį ir knibinėti jo turinį kaip neabejotiną praeityje vykusių reiškinių tiesą? Kada baigsim madą pateikti savus kitų vertinimų vertinimus ir prašyti mokinių vertinti (įrodyti? paneigti?) mūsų vertinimus? Kada baigsim reikalauti, kad mokiniai TIK paaiškintų, kas vaizduojama karikatūroje, bet net nebandysim suprasti, kaip jie suprato dailininko siunčiamą žinutę žiūrovams?
Šiaip, nepasirašyčiau po Rimvydo išvada, kad „istorijos „pasiekimai“, kurių reikalaujama teste, yra niekiniai“. Suskaičiavau jų daugiau nei autorius, pagyręs tik Lietuvos Statuto ir LR Konstitucijos palyginimo užduotį (2.1 ir 2.2). Visai sėkmingomis užduotimis galima laikyti dar 1.4, 1.5, 4.1, 4.2, 10.3 užduotis