UŽDUOČIŲ NUTEKĖJIMAS: KITAIP BŪTI IR NEGALĖJO

Žinią apie šiemet įvykusį Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo aštuntokų užduočių nutekėjimą žiniasklaida apklijavo skambiomis „skandalo“, „farso“ etiketėmis. Kai kurie komentatoriai stebisi, jog Švietimo ir mokslo ministrė, ar bent užduotis rengusio Nacionalinio egzaminų centro direktorė dar neatsistatydino. Kodėl turėtų?
Šis kaip ir skandalas nėra jokia stulbinanti naujiena. Šiemet gal tik atviriau ir aiškiau į šviesą išlindo tai, kas vyko ir anksčiau. 100 procentų pasitikėti standartizuotų testų, peraugusių į nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus, rezultatais sunku buvo ir anksčiau. Ir anksčiau signalus apie pačius įvairiausius nesąžiningumo atvejus beveik viešai skleidė mokyklų vadovai, mokytojai. Priežastis paprasta – noras atrodyti geriau, nei iš tikro yra.
Ir taip, matyt, bus dar gana ilgai. Tol, kol medžioklėn eisim vis dar tikėdamiesi vienu šūviu pakloti du zuikius. Kol bandysim toliau save apgaudinėti, kad savikontrolės, savęs tobulinimo instrumentas tinka išoriniam matavimui, lyginimui.
Jei standartizuotų testų paskirtis – padėti mokiniui įsivertinti savo pasiekimus visų dalyvaujančių šiame tyrime kontekste ar padėti mokytojui pamatyti savo veiklos laimėjimus, trūkumus visų kitų Lietuvos klasių kontekste, tai to turėtų ir pakakti. Tada iš tikro noras nesąžiningai atlikti užduotis reikštų pačią bjauriausią apgavystę, t. y. melą sau, savęs apgaudinėjimą.
Bet jei standartizuotų testų, nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai pradedami naudoti mokyklų reitingų sudarymui savivaldybės ar net šalies mastu, tai ko čia stebėtis? Juk socialistinį lenktyniavimą menančių pedagogų ir savivaldybių biurokratų karta dar gyva… O ir patirties perdavimo tradicijos gajos. Net skatinamos…