VISI Į RINKIMUS (4)

Kaip pasotinsim vilką, kad avys ganytųsi saugiai?
Šįkart – apie mokyklų tinklą. Kodėl apie tai reikia kalbėti? Todėl, kad egzistuoja problema, kuri su nedidelėmis išimtimis apibūdinama principu: „Lietuvoje mokinių pažintinių pasiekimų lygis yra atvirkščiai proporcingas jų lankomų mokyklų dydžiui.“ Žiauri, bet tiesa. Lietuvoje, bet nebūtinai kitose šalyse.
Taip, yra daugybė mažų mokyklų pliusų. Mokiniai geriau jaučiasi mažose mokyklose, mokiniai yra saugesni mažesnėse mokyklose, daug mažų mokyklų garantuoja mažesnį atstumą nuo mokinio namų iki mokyklos, ir t.t., ir pan. Bet tos partijos, kurios Lietuvos švietimo situaciją vertina neigiamai, naudoja ne šiuos rodiklius. Jos mosuoja mokinių pažintinių (akademinių) pasiekimų rodikliu. Toks gyvenimas…
Formalus viešai skelbiamas strateginis mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – mažinant tuščių mokymosi vietų skaičių ir racionaliau panaudojant švietimui skirtas lėšas, išsaugoti bei pagerinti švietimo kokybę, sudaryti sąlygas privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumui, švietimo įvairovei, galimybėms mokytis visą gyvenimą. Supaprastintai žiūrint į mokyklų tinklo problemą, jos esmė – neužtikrinančių aukštesnės kokybės ir brangių mažų mokyklų skaičiaus mažinimas. Partijoms, turinčioms didelę potencialių rinkėjų atramą kaime, kyla itin didelė problema – sunku deklaruoti siekį likviduoti tokias mokyklas. Kaimo žmonės tokio siekio tikrai nepalaikys. Todėl įdomu, kaip partijos siūlo spręsti šią, sunkiai sprendžiamą problemą.
Viena partija – LLRA-KŠS – atvirai deklaruoja, kad jai nepriimtinas mažų kaimo mokyklų uždarymas: „Pasisakome už kaimo mokyklų išsaugojimą, nenutolinant jų nuo vaikų gyvenamosios vietos.“
Mažų kaimo mokyklų tolesnį egzistavimą palaiko ir LirT: „Išlaikant mažesnes ugdymo įstaigas, atskirais atvejais jos galėtų būti pertvarkomos į stambesnių ugdymo įstaigų padalinius. Ugdymo proceso finansavimas turi būti paremtas kompleksinėmis priemonėmis. Lėšos turi pasiekti ugdymo įstaigą su kiekvienu besimokančiuoju vaiku, tačiau būtina atsižvelgti ir į ugdymo įstaigos vietos bei paskirties specifiką.“
Gana dviprasmišką poziciją, atitinkančią sunkiai suderinamą sočių vilkų ir sveikų avių principą, demonstruoja LP: „Laikysimės nuostatos, kad mokykla kaime turi išlikti kultūros ir bendruomenės židiniu, joje turi būti integruojamos kitos veiklos, o mieste – turėti potencialą tokia tapti. Visgi ne visur prasminga išlaikyti mažas mokyklas ir jungtines klases, ypač gimnazijų lygio.“
LRLS mokyklų tinklo klausimą apskritai nutyli, o 2021-2030 metų Nacionalinės pažangos plane, kurį kaip programą pasisavino LVŽS, kalbama lakoniškai „teisingai“: „Optimizuoti mokyklų tinklą, kuris neatitinka mokinių skaičiaus mažėjimo tendencijų.“
Apskritai, kitos partijos mokyklų uždarymo deklaravimo vengia. Jos šį veiksmą maskuoja kitais veiksmais:
TS-LKD: „Organizuosime mokinių ir klasių pavėžėjimą iš nutolusių vietovių, kuriose nėra galimybių užtikrinti kokybiško formalaus ar/ir neformalaus ugdymo. Sudarysime sąlygas vaikams, kurių gyvenimo sąlygos sudėtingos, ar atstumas iki tokios gimnazijos per didelis, darbo dienomis gyventi bendrabutyje.“
LSDP: „Sieksime, kad pradinių klasių mokiniai mokytųsi arčiau savo gyvenamosios vietos, o vyresniųjų klasių mokiniams plačiau organizuoti patogų, sveikatą tausojantį pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos, kurioje sukurtos tinkamos sąlygos pagrindiniam ir viduriniam ugdymui.“
DP: „Užtikrinsime švietimo prieinamumą pagal ugdymo poreikius, gyvenamąją vietą ir nemokamą pavėžėjimą iki artimiausios ugdymo įstaigos, įskaitant ir specialiųjų poreikių vaikus.“
* * * * *
Mokyklų tinklo optimizavimas nereiškia tik jų skaičiaus mažinimo. Prisiminkime, jų tikslas – kokybės kėlimas. Todėl dideliame mieste, konkrečiai – Vilniuje, reikėtų imtis priešingo veiksmo. Apie tai užsimena viena vienintelė LP: „Dalis didžiųjų miestų mokyklų yra gerokai perpildytos, egzistuoja realus naujų ugdymo įstaigų poreikis, kuris nemaža dalimi finansuojamas iš Valstybės investicinės programos. Ketiname smarkiai didinti jos apimtis švietimui, užtikrindami, kad mokiniai Vilniuje ir kituose miestuose ateityje turės komfortabilias mokymosi vietas.“
* * * * *
Yra partija, kuri labai demonstratyviai norėtų į savo pusę patraukti ir tradicinius kitos partijos rinkėjus. Tik taip galima suprasti LSDP pareiškimą: „Išlaikysime, o esant poreikiui ir plėsime tautinių mažumų mokyklų tinklą. Šių mokyklų tinklas bus keičiamas tik atsižvelgiant į šių mokyklų bendruomenių nuomonę bei užtikrinant mokinių interesus.“
Yra Lietuvoje lygesnių už lygius?

(Tęsinys netrukus…)