LIETUVOJE BLOGŲ MOKYKLŲ NĖRA

Vasara, darbų daug, todėl nėra laiko naujų minčių generavimui. Šį kartą pasielgsiu pragmatiškai, bet originaliai būtent šiam tinklaraščiui. Pateiksiu sutrumpintą pranešimą apie geros mokyklos pasirinkimo kriterijus, 2021 m. birželio 22 dieną skaitytą Lietuvos tėvų forumo organizuotoje diskusijoje…
Taigi, „Gera mokykla“… Išmatuoti mokyklos gerumą lyginant su kitomis, kaip tai daro įvairūs žinovai, tiesiog neįmanoma. Todėl, kad kiekviena mokykla savo gerumą kuria savaip. Gerumas – tai mokyklos sukurtas unikalumas, tinkantis jos bendruomenei, pirmiausia – mokiniams. O mokiniai yra skirtingi. Vieniems reikia aukštų akademinių rezultatų, kitiems – erdvės kūrybinei saviraiškai, tretiems – tiesiog saugios aplinkos. Kartais panašiai galvoja ir tėvai. Bet jų nuomonės gali ir skirtis. Dar daugiau skirtumų tarp mokytojų ir jų tėvų. Arba tarp mokyklos bendruomenės ir steigėjų…
Skyriaus, kuriame dirbu, kolegos dar 2018 metais atliko tyrimą „Geros mokyklos samprata tėvų požiūriu“. Tėvų nuomonė apie gerą mokyklą dažniausiai priklauso nuo įvairių aplinkybių:
- švietimo lygmens. Kai mokyklos ieškoma pirmokui – svarbiausia yra gera emocinė aplinka, penktokui – saugi mokykla (paauglystės reikalai), devintokui ar vienuoliktokui – atsiranda aukštų akademinių pasiekimų veiksnys;
- vietovės – didmiestis, miestas, kaimas;
- tėvų išsilavinimo.
Be abejo, pirmas žingsnis atsakyti sau į klausimą – ar yra galimybė rinktis mokyklą? Jei gyveni nedidelėje savivaldybėje, arba jei didelėje savivaldybėje yra gana griežtos mokinių priskyrimo mokykloms pagal gyvenamąją vietą taisyklės, arba jei nėra alternatyvių mokyklų savivaldybių ar valstybinėms mokykloms, arba šeimos pajamos neleidžia jų rinktis, tai tas klausimas apskritai atkrenta. Lieka tik tikėtis, jog valstybė, deklaruodama maždaug vienodas galimybes kiekvienam, ir rūpinsis, kad kiekviena mokykla suteiktų vienodas galimybes…
Kartais žiūrima į tokį kriterijų kaip mokyklos akademinių pasiekimų rezultatai. Kartais VBE, PUPP, NMPP rezultatai būna ir ne tos mokyklos nuopelnas, arba moderniai kalbant – ne jos sukurta pridėtinė vertė. Pvz., kaip paskaičiuoti korepetitorių indėlį? Pagaliau, ar formalūs geri egzamino rezultatai yra didžioji vertybė? Taip, viena vertus jie garantuoja geresnes galimybes tęsti mokymąsi paklausiose studijų programose. Kita vertus, ar tie formalių patikrinimų geri rezultatai iš tikro liudija geresnį parengimą tolesniam gyvenimui? Treniruotė egzaminui ir mokymas gyvenimui – ko iš tikro siekiama? Kartais mokyklose dirba žmonės, kuriems nelabai rūpi tas stiprus viešojo atskaitingumo spaudimas, vieta reitingų lentelėse, bet jie gali leisti sau mokymo programas pritaikyti taip, kaip naudingiau ir patogiau vaikui.
Apskritai, ar mokykla pasižymi gerais (jos kontekste) akademiniais pasiekimais, yra galimybė pasitikrinti užėjus į mokyklos svetainę. Jei joje rasite paskutiniųjų metų NMPP, PUPP ar VBE rezultatus, tai beveik galite neabejoti, kad mokykla galvoja, jog ji savo darbą šioje srityje vertina gerai…
Kartais žiūrima, kad ir į tokį kriterijų kaip mokyklos dydis. Jei yra galimybė rinktis tarp „kombinato“ ir mažos mokyklos (visi vienas kitą pažįsta, kiekvienas apdovanojamas individualiu dėmesiu), atrodytų, nėra net ką lyginti. Bet, ar visiems maža mokykla, ypač sukurianti šiltnamio sąlygas, yra pats geriausias sprendimas? Juk labai dažnai mažoje mokykloje nerasi tiek visokiausio formalaus ugdymo programų, neformaliojo švietimo galimybių pasirinkimo, kiek didelėse. Kažin ar mažose mokyklose save pilnai galės realizuoti „lyderiai iš prigimties“, kurių gebėjimams pilnai išsiskleisti reikia atitinkamos erdvės? Ir dar… Kalbama apie pasirengimą tolesniam gyvenimui. Viena patirtis susidaro, kai metai iš metų pratinamasi prie nors ir švelnios, bet – kovos už būvį, ir kiek kita patirtis  – kai gyveni nuolatinės globos, apgaubiančio dėmesio sąlygomis, o tada (kaip netikėta!), su mokyklos baigimu, įkrenti į gana žiaurią gyvenimo konkurencijos tikrovę. Todėl vieniems mokiniams gali praversti gebėjimai, įgyti didesnėje mokykloje, o kitiems jų brandai reikalingos kiek švelnesnės sąlygos.
Dar viena galima alternatyva - ilgoji gimnazija ar išgryninta keturmetė mokykla? Ar retas toks pavyzdys: galima praktiškai visą mokyklinį gyvenimą praleisti toje pačioje mokykloje, su tais pačiais klasės draugais. Po mokyklos baigimo klasė nesusitinka pabendrauti, net nenori palaikyti formalių ar neformalių santykių. O gali būti ir taip, kad susitikę tik devintoje (t.y. gimnazijos I) klasėje, per tuos ketverius metus klasiokai tampa gelžbetoniniu kolektyvu. Nekalbu apie tokius keturmetės mokyklos privalumus, kaip saugesnę aplinką tarp daugiau mažiau vienodo amžiaus mokinių ar didesnes mokytojų specializacijos galimybes…
Mokytojų kolektyvo charakteristikos. Instrumento, kuris objektyviai įvertintų vieno ar kito mokytojo „gerumą“, nėra. Yra bendros nuostatos, kad mokyklos mokytojų kolektyvas būtų kuo tolygiau pasiskirstęs pagal amžiaus grupes, pagal lytį, kad turėtų vyrauti aukštesnės kvalifikacijos mokytojai. Bet patikimų įrodymų apie šių savybių „gerumą“ tikrai nėra. Čia jau, kaip tėvams atrodo, kuri pradinių klasių mokytoja geriausia jų pirmokui – 25 metų, 45 metų ar 65 metų amžiaus. O gal vyras? Jei tėvai įtaria, kad jų atžalai reikės ir specialios pagalbos, tai visada pasirinkimą turėtų nusverti ta mokykla, kuri turi atitinkamos srities specialiųjų pedagogų ar pagalbos specialistų.
Gera mokykla – tai ne tik modernus ir šiuolaikiška mokymosi įranga aprūpintas pastatas, ne tik geras aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas, ne tik geri mokiniai. Visi šie elementai pageidautini geroje mokykloje, bet ne patys svarbiausi. Gera mokykla – bendruomenė. Ją sudaro trys pagrindiniai elementai: mokiniai, pedagogai (įskaitant administraciją ir pagalbinį personalą) ir tėvai. Smagu, kai šią triadą dar papildo ir visokio plauko socialiniai partneriai. Tik geros mokyklos nebus, jei tėvai galvos, kad jų vaikų rezultatai – mokytojų reikalas, o mokytojai galvos, kad tėvų pareiga yra priversti mokinius mokytis. Gerą mokyklą kuria visi. Tėvai – ypač. Ir jeigu išoriškai matyti, kad tėvai aktyvūs, kad jų aktyvumas pasireiškia ne nuolatine kova su administracija, o bendrai atliekamais darbais, inicijuojamais ir priimamais sprendimais, tai neabejotinai ta mokykla yra gera.
* * * * *
Kodėl Lietuvoje visos mokyklos yra geros? Todėl, kad blogos jau uždarytos, nes jų nėra kam rinktis…