JUBILIEJINEI ŠVENTEI ARTĖJANT

Artėja jubiliejinis Nepriklausomybės paminėjimas. Šia proga – dvyliktoko mintys: [...]
“Pradėdamas savo svarstymą ketinu pasinaudoti menotyros terminu ir Kovo 11 minėjimą pavadinti hepeningu (lietuviškai turbūt vertėtų sakyti „vyksmu“). Tad aptarkime, kas jam būdinga: 1. kolektyvinis pobūdis, 2. hierarchinis įtraukimo į vyksmą principas ir 3. gausus simbolinių kategorijų ir užkalbėjimų vartojimas. Įvardijus šias savybes, manau, galima būtų <…> įvardinti šį vyksmą kaip ritualą. Taigi matome, kad persikeliame į sakralią sritį. Dabar būtų pats laikas paklausti, kokia šio ritualo prasmė ir funkcinis pritaikymas? Daugumos ritualų tikslas yra atkartojant archetipinį vyksmą, palaikyti dievišką harmonizuotą tvarką, palaikyti ryšį tarp dieviškosios ir žemiškosios erdvės. Būdingiausias archetipinis veiksmas yra kova su chaosu ir kosmoso steigtis. Konkrečiu Kovo 11-tosios atveju, chaoso atitikmeniu yra SSRS, o kosmosą atitinka Lietuva, pabrėžtina, kad ne Lietuvos Respublika, nes pastaroji yra tik pagal dieviškąjį modelį sukurtas žemiškasis pastarosios atitikmuo. Dievo funkciją šiuo atveju atlieka pakankamai mistinė ir konkrečiomis kategorijomis neapibrėžta lietuvių tauta. Galima dar pridėti, kad kovo 11-tosios kulto išpažinėjų tradicijoje, skirtingai nei judėjiškoje, Dievo vardo minėjimas yra skatintinas dalykas. Kovo 11-tosios kulto apeigoms, kaip ir daugumai kitų kulto apeigų yra būdingas labai aiškus kategorijų atskyrimas ir pastarųjų abstraktumas. Blogąsias jėgas simbolizuoja nelaisvė, priespauda, komunizmas. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižyminčias gėrio jėgas simbolizuoja demokratija ir laisvė. Pabrėžtina, kad nei blogosios, nei gerosios jėgos nepasižymi galimybe jas reflektuoti, nes jų refleksija automatiškai reiškia ir desakralizaciją. Dėl to ritualo dalyviai vartoja specialią kalbą, taigi – jos nedesakralizuoja. Tuo siekiama susitapatinti su transcendentine lietuvių tauta ir drauge su publika patirti kolektyvinės euforijos pojūtį. Toks archetipų kartojimas užtikrina stabilumą ir saugumą kultą atliekančioje visuomenėje, t. y. padeda išlaikyti archetipiniu veiksmu įtvirtintą tvarką. Iš šių pastabų matome, kad Kovo 11-tosios vyksmui tiesiog idealiai tinka ritualo pavadinimas.
<…> norėčiau pridurti, kad minėjimo panašumo į ritualą nelaikau neigiamu bruožu. Nes, kaip sako Paul Ricoeur, laikas be religijos yra tuščias laikas.”
NUO MANĘS: Galima sutikti, galima ginčytis, tačiau … Daugiau tokių dvyliktokų!!!