NUOLATINĖ KAITA: VARDAN KO?

Ugdymo plėtotės centras rengia apskritojo stalo diskusijas su tėvų ir mokinių bendruomenėmis ir kviečia registruotis…
Na, pabūsiu tėveliu (dukra vakar baigė pagrindinės mokyklos kursą) ir pabandysiu dalyvauti diskusijoje. Mane domina du klausimai:
1. Kodėl reikia keisti (koreguoti, tikslinti) vidurinio ugdymo programas?
2. Koks apskritai yra galutinis ir visiems suprantama kalba išreikštas viduriniojo ugdymo tikslas?
Kaita nėra tikslas pats sau. Nesinorėtų, kad švietimo proceso raidą nepriklausomoje Lietuvoje galima būtų charakterizuoti gerai žinomos politinės ideologijos(?) šūkiu: „Judėjimas – viskas, galutinis tikslas – niekas!“ Ką nors keičiame tada, kai įsitikiname egzistuojančiojo reiškinio, proceso netobulumu, neatitikimu laikmečio sąlygoms. Vidurinio ugdymo kaita vyko (dokumentai ar jų projektai buvo priimami, tvirtinami):
- apie 1990 metus;
- apie 1994 metus;
- apie 1999 metus;
- apie 2002 metus.
Kiekvienoje programoje (projekte) buvo užsibrėžti tam tikri siekiai (uždaviniai, tikslai). Su jų įgyvendinimo auditu, tikriausiai, sietųsi naujos kaitos poreikis. Norint keisti, koreguoti, tikslinti, logiškiausia būtų susumuoti, kas atlikta. Kaita tikslinga, jei: a) realizuota tai, kas buvo planuota; b) pasikeitė sąlygos, todėl neverta siekti realizuoti ankstesnio plano.
Kaip yra 2010 metų atveju? Ar pasiekta visa tai, kas planuota? Ar kažkas taip stipriai pakito, jog reikia performuluoti tikslus?
Gal ryt tai paaiškės?