Eilinės valstybinės šventės proga aukščiausieji šalies vadovai visuose įmanomuose žiniasklaidos kanaluose sveikina piliečius, tautą, skatina burtis draugėn, kęsti laikinus nepriteklius…
Kadangi šiame tinklaraštyje esu niekieno nerinkta aukščiausioji ir nedaloma valdžia, tai turėčiau irgi pasveikinti čia užklydusius su šia gražia švente. Bet vietoje gražių sveikinimo žodžių noriu pasiūlyti nedidelį pratimą (mokytojai gali panaudoti per pamokas).
Taigi, paimkite lapą popieriaus, atsiverskite užrašų knygelę ar tiesiog kompiuteryje pratęskite sakinį: „Lietuva man yra …“ Pasistenkite neapsiriboti vienu dviem žodžiais.
Perskaitykite savo sukurtą Tėvynės apibūdinimą. Pagalvokite, ar šiuose žodžiuose yra įvardyta kažkas, kas būtų svari priežastis pasakyti „Aš nemyliu Lietuvos“. Ar tikrai savo sukurtame Lietuvos apibūdinime jūs paminėjote pilną juokdarių Seimą, nesuprantamai šaltą ir per kelis šviesmečius nuo tautos nutolusią Prezidentę, neretai dėl savo kišeninių ir valstybės interesų painiojimo besiteisinančius ar tiesiog nesugebančius dirbti ministrus?
Jei paminėjote, tai turite svarią priežastį nemylėti Tėvynės.
Jei nepaminėjote, tada teks ją mylėti ir toliau. Arba pameluoti sau pačiam ir sukurti naują Lietuvos apibrėžimą.
Šių minčių šaltinis ir iliustracija – tikrai nuostabių žodžių daina „Pagaminta Lietuvoje“.
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Lietuva man yra…
Megztos beretės;
Pasyvūs žmonės;
Svetimi kaimynai;
Apsimestinis nuoširdumas,
Dukart gėdingai pra…tas valstybingumas;
Pergalių trūkumas…
Antra vertus,
Krepšinis;
Aušrininkai;
Mieliausias kraštovaizdis;
Ir po šių minčių aš dar turiu teisę vadintis istorijos mokytoju???
Juozui: ačiū už nuomonę. Svarbiausias šio pratimo tikslas, kaip supratote, pažiūrėti, kaip pagrindinis “nemeilės” motyvas dera “meilės/nemeilės” objektu. Manau, kad devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto valdžia nebus Lietuvos apibūdinimo sudėtinė dalis. Ir, greičiausia, devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto ji bus minima kaip pagrindinis nemeilės motyvas.
Visam tam, ką Jūs įvertinote pirmoje dalyje, teks susigalvoti kitą pratimą O čia jau galite pasireikšti kaip istorijos mokytojas
Bet ar nesmagu, kad Vasario 16 dieną “Žalgiris” nugalėjo Turkijos komandą? Ir net lietuviai daugiausia prisidėjo prie pergalės!
Valdžią keiks tie, kuriems išsilavinimas yra terra incognita. Išsilavinęs žmogus supras, kad kokie esam, tokią ir valdžią išsirenkam. Iš šios tezės kyla (bent jau man asmeniškai) pagrindinis motyvas dirbti mokytoju. Kuomet pirmais metais pradėjau dirbti profesinėj mokykloj, tai buvo toks nemažas šokas: “kur aš esu?”. O dabar jau suvoki, kad jeigu ne tu mokysi tuos paprastus kaimo/miestelio vaikius, tuomet nėturi teisės stebėtis, kodėl Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybes, kodėl populiariausi dienraščiai yra geltonoji spauda, etc.
O kas liečia “Žalgirį”, tai šiurpuliai eina, kai pagalvoji, kam atiteko komanda, sovietmečiu simbolizavusi kad ir nedidelį, bet visgi pasipriešinimą sovietama