Prieš kelias dienas (balandžio 1 d.) vyko Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir VPU Istorijos fakulteto konferencija „Istorijos mokymas apie nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus: teorija ir praktika“. Mokslininkai, mokytojai, muziejininkai, rašytojai akcentavo vieną aiškią tiesą: mokantis istorijos neužtenka vien žinoti, reikia ir suprasti…
Be abejo, svarbu žinoti pagrindinius istorijos faktus, kurie dažnai fokusuojasi į klausimus – „Kas?“, „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Pastarasis klausimas taip pat reikalauja žinių. Tačiau pilnavertis atsakymas, tikras priežasčių žinojimas tam, kad nekartotum ateityje, įmanomas tik suprantant.
Nekukliai pradėsiu nuo savo pristatymo. Jo „vinis“ – priešpaskutinė skaidrė:
Didaktiniu požiūriu patys vertingiausi, bent man, buvo du pranešimai:
Prof. SAULIUS SUŽIEDĖLIS „Dvigubo genocido teorija, mitai, tikrovė ir ką Lietuvos mokiniai turėtų žinoti apie nacių ir sovietų nusikaltimus“
ir
Doc. dr. BENEDIKTAS ŠETKUS „Keletas įžvalgų dėl istorijos mokymo apie nacių ir sovietų nusikaltimus“.
Pirmajame istorikas pademonstravo, kad net primityvus, iš pirmykščio pasaulio atėjęs atsilyginimo tuo pačiu principas („Kaip tu man, taip aš tau!“) holokausto Lietuvoje atžvilgiu realaus pagrindo neturi. Taip, juo vadovautasi, juo šiandien kai kas bando pagrįsti lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse. Kita vertus, net pažymėjęs, jog absoliučiais skaičiais holokausto aukų skaičius nublanksta prieš komunistinių režimų nusikaltimus, profesorius siūlė lyginti kitaip – ne kiek žuvo, o kiek išliko. Taigi, per okupacijas išliko apie 10 procentų Lietuvos piliečių žydų ir apie 90 procentų apskritai Lietuvos gyventojų. Skaičiai byloja?
Antrajame pranešime istorijos didaktikos specialistas siūlė būdą SUPRASTI. Empatija – ne naujas dalykas mokant istorijos, tačiau kolega taip gražiai sudėliojo galimus ir reikalingus svarstyti per pamokas klausimus, kad abejonių dėl tokio istorijos mokymo(si) veiksmingumo neliko. Įsijausti į to meto Lietuvoje gyvenančio žydo ar lietuvio poziciją, daryti išvadas apie galimą ateitį iš to meto žinių – štai, ir yra tikrasis atsakymas į klausimą „Kodėl?“
* * *
Gaila tik, kad kai kas konferencijoje taip ir nesuprato pagrindinės visų pranešimų minties, o istorijos mokymas jiems yra tam tikra atsilyginimo tuo pačiu priemonė, keršto įrankis. Gaila, kad vėl skamba tos pačios gaidelės:
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Imu gailėtis, kad nedalyvavau šioje konferencijoje Gal būtų galimybė gauti į el. paštą Jūsų pristatymo skaidres?
Ne problema, ne tokia vertybė, kad būtų paslaptis ar ateityje – mokslas… O kad taip doc. B.Šetkaus skaidres kur nors pavyktų nugvelbt (gerąja prasme, aišku) ….
Manau, kad didelė problema slypi tame, kad “suaugę” žmonės dar gana plačiai tiki dvigubo genocido teorija, todėl ir mokinius gali pasiekti atitinkamai formuojama nuomonė. Šia tema man labai patiko A. Kasperavičiaus straipsnis ( http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=33819797 ).
Aš asmeniškai atsimenu, kad mokykloje holokaustas, trėmimai į Sibirą, sovietinės gyvenimiškos realybės nušvietimas ir panašūs klausimai buvo gana fragmentiškai nušviečiami. Išdėstomi skaičiai iš principo nelabai ką sako, jie baisūs, bet tikrasis siaubas ir suvokimas apie tai kas įvyko ateina tik perskaičius bent vieną atsiminimų knygą.
Saulei: akmenėlis į istorijos mokykloje ir į istorijos mokytojo “daržą”. Nu nu … Tikriausiai, tas mokytojas jus egzaminui rengė… Kaip žinia, istorijos studijos “į gylį” ir istorijos brandos egzaminas – iki šiol nelabai suderinami dalykai.
Asmeniška nuomonė dėl to “dvigubo genocido” mokykloje: truputį išpūstas reikalas, nes dažniausiai nei pati tokia sąvoka, nei koncepcijos esmė nenagrinėjama per pamokas. Nei labai jau ja vadovaujamasi…
P.S. Komentaro publikavimas užtruko dėl nuorodos pateikimo. Tokiu atveju reikėjo patvirtinimo. Nieko asmeniško
[...] galima pratęsti temą „Atsilyginimas tuo pačiu“ [...]
Ne Evaldai, priekaištas ne mokytojui jokiu būdu! Tas mokytojas mane išmokė mylėti istoriją Problema programose, kaip čia jau buvo aptarta ne kartą
Saulei: supratau, supratau… Gi buvo. Šiaip, smagu, kad kartais čia užsuki ir savo nuomonę parašai