ISTORIJOS VADOVĖLIS XI-XII KLASEI

„Ne viskas yra auksas, kas auksu žiba“. Perfrazuodamas šį posakį, drįstu teigti, jog ne visi daug kainuojantys vadovėliai yra aukso vertės. Kartais jie turi tik aukso atspalvį…
Mielas skaitytojau, tau siūlomas vadovėlis pasmerktas neturėti net aukso spindesio imitacijos. Kitaip tariant, jis bus pigus, nes kainuos tik tiek, kiek tau kainuoja naudojimasis internetu ar kopijos pasigaminimas. Ar jis bus blogesnis, ar geresnis už tuos vadovėlius, kurie knygynuose kainuoja ne vieną dešimtį lietuviškų piniginių vienetų, palieku spręsti tau pačiam.
Pradžioje siūlau susipažinti su turinčiojo autorines teises į kūrinį nuostatomis dėl naudojimosi šiuo vadovėliu. Jos yra dvi:
1. Visiems norintiems suteikiama NERIBOTA TEISĖ į kūrinio naudojimą ir atgaminimą NEKOMERCINIAIS tikslais. Be jokių apribojimų ir be jokio atlygio sudarytojui galima bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę, daryti neribotą nuolatinių ar laikinų kūrinio kopijų skaičių.
2. Bet koks šio vadovėlio ar jo dalies naudojimas KOMERCINIAIS tikslais labai įžeistų jo sudarytoją ir verstų imtis atitinkamų priemonių pagal Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364672)
* Jei kartais būtų įžvelgta, jog šio vadovėlio sudarytojas pats pažeidė minimą įstatymą, tai reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai galėjo būti padaryta nesąmoningai, dėl neatidumo, neapsižiūrėjimo, ir į tai, jog šio vadovėlio autorius nesiekia jokios komercinės naudos publikuodamas kūrinį.
Ir dar keletas svarbių informacijų:
Pirma, sudarytojas supranta, jog 2011 m. vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-269 patvirtintos Vidurinio ugdymo bendrosios programos mokykloms realiai privalomos jau nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų istorijos besimokantiems mokiniams ir juos mokantiems mokytojams, nes taip greitai kokybiškų vadovėlių negali atsirasti. Šio vadovėlio sudarytojas taip pat supranta savo ribotas mentalines ir materialias galimybes, todėl vadovėlis yra rengiamas ir publikuojamas dalimis. [Aktyvuotas temos pavadinimas žemiau pateiktame turinyje reiškia, jog ši tema jau parengta ir publikuojama.] Sudarytojas viešai ir tvirtai įsipareigoja pateikti VISĄ reikalingą XI klasei skirtą medžiagą NE VĖLIAU KAIP iki 2011 metų rugpjūčio 25 dienos, o XII klasei reikalingą medžiagą – NE VĖLIAU KAIP iki 2012 metų gegužės 1 dienos.
Antra, šio vadovėlio NEVERTINA jokia už vadovėlių turinio vertinimą atsakinga institucija ir sudarytojas NETURI Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pažymos, patvirtinančios, kad vadovėlio kalba atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus. Kita vertus, sudarytojas NESIŪLO vadovautis taisykle „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“. Jis bus DĖKINGAS už bet kurias pastabas dėl vadovėlio turinio, metodinės sąrangos, kalbos taisyklingumo ar korektūros klaidų. Pastabas ir pasiūlymus galima parašyti komentarų skiltyje. Pasirinkta elektroninė vadovėlio versija leidžia be apribojimų ir operatyviai reaguoti į visus pasiūlymus, leidžiančius pagerinti leidinio kokybę.
Trečia, visi norintys paspartinti vadovėlio rengimo procesą, turintys idėjų vienai ar kitai temai, o taip pat – tinkamos publikuoti medžiagos, maloniai kviečiami prisijungti. Medžiagą galima siųsti elektroniniu paštu evaldas@bakonis.lt Reikšmingai prisidėjusius prie šio nemokamo vadovėlio rengimo sudarytojas pažada įtraukti į bendraautorių sąrašą. Tai reikštų tam tikrą moralinę kompensaciją. Materialus atlygis įmanomas nebent atsiradus savanoriškiems rėmėjams.

TURINYS

I DALIS (XI KLASĖ)

Įvadas: Apie istorijos mokymąsi XI-XII (III-IV gimnazijos) klasėje

I. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.).
I-1. Antikos palikimas.
I-2. Europos christianizacija.
I-3. Viduramžių feodalizmo bruožai.
I-4. Vakarų Europos luominė visuomenė.
I-5. Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu.
I-6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymas ir raida iki XV a. pab.
I-7. Lietuvos christianizacija.
I-8. Feodalizmas Lietuvoje.
I-9. Luominės daugiatautės visuomenės klostymasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
I-10. Europos viduramžių kultūros bruožai.
I-11. Kaimyninių civilizacijų poveikis Europos kultūrai.
I-12. Lietuvos kultūros bruožai Europos viduramžių kultūros kontekste.

II. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI – XVII a. vid.
II-1. Naujieji amžiai Europoje.
II-2. Reformacijos ir kontrreformacijos įtaka visuomenės kaitai.
II-3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suartėjimas su Lenkijos karalyste.
II-4. Abiejų Tautų Respublikos raida iki XVII a. vidurio.
II-5. Abiejų Tautų Respublikos visuomenės savitumai.
II-6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: bajorija.
II-7. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: dvasininkija.
II-8. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomai: miestiečiai.
II-9. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai.
II-10. Tautybės ir religijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
II-11. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos klausimas.
II-12. Renesanso ir reformacijos poveikis Europos visuomenei.
II-13. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogaus pasaulėžiūros kaita renesanso ir reformacijos laikais.
II-14. Baroko laikų kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

III. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai.
III-1. Apšvietos epochos bruožai.
III-2. XVIII a. pab. Prancūzijos revoliucijos poveikis Europos visuomenei.
III-3. XVII a. antros pusės – XVIII a. pradžios karų pasekmės Abiejų Tautų Respublikai.
III-4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė Apšvietos epochoje.
III-5. Reformų mėginimai XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje.
III-6. Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padariniai Lietuvos visuomenei.
III-7. Klasicizmo kultūros bruožai Europoje.
III-8. Klasicizmo kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

IV. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX – XX a. pr. aplinkoje.
IV-1. Pramonės perversmo sukelti pokyčiai Europoje.
IV-2. Naujų ideologijų formavimasis XIX a.
IV-3. Tautiniai sąjūdžiai Europoje.
IV-4. Didžiųjų valstybių imperinė užsienio politika.
IV-5. Visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais.
IV-6. Pramonės perversmas Lietuvoje.
IV-7. Rusijos valdžios politika ir XIX a. sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje.
IV-8. Rusijos valdžios politika ir Lietuvoje tautinis sąjūdis Lietuvoje.
IV-9. Lietuvos visuomenės tautinės ir socialinės struktūros kaita XIX a.
IV-10. Lietuvių moderniosios tautos formavimasis.
IV-11. Kelias į Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
IV-12. XIX amžiaus kultūros svarbiausieji bruožai.
IV-13. Masinės kultūros formavimosi ištakos.
IV-14. Lietuvos XIX a. kultūros raida Europos kontekste.

II DALIS (XII KLASĖ)

V. Visuomenė demokratijų ir diktatūrų varžybų, antrojo pasaulinio karo epochoje (1919 – 1945 m.)
V-1. Pirmojo pasaulinio karo poveikis Europos šalių visuomenei.
V-2. Pirmojo pasaulinio karo poveikis Lietuvos raidai.
V-3. Demokratijos tendencijos Europos valstybėse po Pirmojo pasaulinio karo.
V-4. Steigiamojo Seimo reformų Lietuvoje įtaka visuomenės raidai.
V-5. Diktatūrų augimas Europoje.
V-6. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos visuomenės totalitarizmo sąlygomis.
V-7. Lietuvos Respublikos santykiai su kaimynais.
V-8. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita.
V-9. Piliečių ir valdžios santykiai Lietuvos Respublikoje autoritariniu laikotarpiu.
V-10. Antrojo pasaulinio karo priežastys.
V-11. Molotovo – Ribentropo pakto įgyvendinimas ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės praradimas.
V-12. Lietuvos gyvenimo sovietizavimas 1940-1941 metais.
V-13. Nacių administracinė, ekonominė, kolonizacinė politika Lietuvoje.
V-14. Pasipriešinimas ir bendradarbiavimas su okupantais.
V-15. Holokaustas Lietuvoje.
V-16. Antrojo pasaulinio karo padariniai.
V-17. Lietuvos pirmosios XX amžiaus pusės kultūros raida Europos kontekste.

VI. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais.
VI-1. Pagrindiniai Šaltojo karo bruožai.
VI-2. Pavojingiausieji Šaltojo karo konfliktai.
VI-3. Rytų ir Vakarų konflikto poveikis visuomenės raidai pasaulyje.
VI-4. Vidurio ir Rytų Europos tautų kova su komunistiniu režimu.
VI-5. Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimas sovietų valdžiai Lietuvoje.
VI-6. Lietuvos ūkio ir visuomenės sovietizacija.
VI-7. Disidentinis pasipriešinimas sovietų valdžiai Lietuvoje.
VI-8. Bendradarbiavimas su režimu ir prisitaikymas prie jo.
VI-9. Sovietų Sąjungos irimas ir komunizmo sistemos Europoje žlugimas.
VI-10. Kelias į Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.
VI-11. Mokslo ir technikos revoliucijos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai.
VI-12. Lietuvos kultūra: kūrybos sąlygos ir reikšmingieji pasiekimai.

VII. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje.
VII-1. Naujos Europos valstybių ir visuomenių egzistavimo sąlygos po Šaltojo karo.
VII-2. Tarpvalstybinių santykių kaita po Šaltojo karo.
VII-3. Lietuvos Respublikos politinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę.
VII-4. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: sovietizacijos padarinių likvidavimas.
VII-5. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: piliečių tautos formavimasi problema.
VII-6. Lietuvos Respublikos visuomenės kaita: emigracija ir imigracija.
VII-7. Lietuvos Respublikos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.
VII-8. Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.
VII-9. Politinės partijos.
VII-10. Rinkimų sistemos.
VII-11. Konstituciniai Lietuvos Respublikos valstybės pagrindai.
VII-12. Konstitucinis visuomenės gyvenimo pagrindų reguliavimas.
VII-13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų įgyvendinimas.
VII-14. Lietuvos Respublikos kultūra ir švietimas: kaitos priežastys, sąlygos ir pokyčiai.