Iki šiol įvairių seminarų ar pokalbių metu pusiau juokais pasigirdavau, kad žinau Lietuvoje mokyklų, kurios aprūpintos geriausiais istorijos mokytojais. Argumentai – istorijos mokytojų kategorijos, laipsniai, parašyti vadovėliai.
Juokai juokais, bet, pasirodo, kad tai teisybė. Ne tik formalūs kolegų pasiekimų įvertinimai – „vadovėlio autorius“, „mokytojas ekspertas“, „mokytojas metodininkas“, „daktaras“ – lemia tokį įsitikinimą. Darbo reikalais teko pasidomėti kartais viešoje erdvėje kritikuojamų (ar teisėtai?) išorės vertintojų surašytais stebėtų pamokų protokolais. Visokių vertinimų mačiau juose, bet tiesiog širdis atsigavo pamačius vieningai gerai vertinamus vienos mokyklos istorijos mokytojus. Ne tik mokytojus, bet ir jų mokinius. Pateikiu trijų mokytojų (pavadinkim juos A, B ir C) vestų pamokų vertinimų nuotrupas:
Pamokos planavimas ir organizavimas:
A. Skelbiamas uždavinys orientuotas į procesą. Taikomi metodai labai atitinka mokinių amžių, patirtį, galimybes… Skelbiamas pamokos uždavinys aptariamas su mokiniais.
B. Skelbiamas uždavinys orientuotas į veiklą… Kartojimas siejamas su dabartine Lietuvos situacija.
C. Skelbiamas uždavinys, kuris orientuotas į rezultatą. Visuose etapuose racionaliai išnaudojamas laikas.
Mokymas:
A. „Žadinimas“ – sukuriama mokiniams palanki, patraukli mokymosi aplinka… Mokytojas aiškiai nusako pamokos uždavinius. Mokytojo aiškinimas labai įdomus, siejamas su mokinių turima patirtimi, gyvenimiška aplinka. Į pamoką mokiniai įtraukiami kritinį mąstymą formuojančiais klausimais. Mokymas motyvuoja mokinius, sieja su tolimesniu mokymusi. Namų darbai užduodami tikslingai, skatinamas kritinis mąstymas… Moko argumentuoti – „Įtikink mus!“, „Kaip pavadinti karą, jei jis neturi pavadinimo?“
B. Informacija siejama su gyvenimo praktika.
C. Mokytojo aiškinimas tikslus ir vaizdingas. Palaikomos mokinių iniciatyvos. Ugdomas kritinis mąstymas.
Mokymasis:
A. Aktyviai įsitraukia tik aktyviausi mokiniai. Kitiems reikia mokytojo vadovavimo. Mokytojas labai efektyviai juos bando įtraukti į veiklą… Mokiniai pamokoje aktyvūs, pasiruošę, pateikia klausimus vieni kitiems kartodami praeitos pamokos temą. Klausydami mokytojo mokiniai geba savarankiškai dirbti ir atsirinkti reikiamą informaciją. Tai rodo aukštą mokinių motyvaciją, atsakomybę už savo mokymosi rezultatus.
C. Dauguma mokinių geba bendradarbiauti su mokytoju ir tarpusavyje. Suranda reikiamą informaciją ir ją tikslingai panaudoja. Aktyvūs. Dauguma padeda vieni kitiems.
Vertinimas:
A. Mokiniai vienas kito atsakinėjimą vertina balais. Mokytojas nuolat stebi mokinius, paskatina, padrąsina, tikrina ką mokiniai suprato po kiekvienos uždavinio dalies.
C. Skatinamas savęs įsivertinimas.
Santykiai, tvarka, klasės valdymas:
A. Mokytojo asmenybė daro įtaką drausmei.
B. Vyrauja gera drausmė, motyvuojantis mikroklimatas. Mokiniai labai atidžiai klauso mokytojo aiškinimo, nes mokytojas gerai valdo mokinių dėmesį.
Pasiekimai pamokoje:
C. Dauguma mokinių aktyviai dalyvauja pamokos rezultatų aptarime. Geba įvardyti, ką išmoko.
* * * * *
Tėveliai, ar norėtumėte savo vaikus leisti į tokią mokyklą?
Gerbiami buvę kolegos, istorijos mokytojai, ar norėtumėte mokyti tokius mokinius?
* * * * *
Nublanksta visi formalūs „Veido“ reitingai…
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Evaldai, atskleiskite šitų didvyrių vardus ir tas mokyklas
Nelabai galiu, nes tai šiek tiek konfidenciali informacija. Man tik buvo įdomu, kad formalūs itin aukšti “gerumo” (ar formalių nuopelnų) kriterijai sutapo su stebėtos konkrečios žmonių veiklos praktikos vertinimu. O teigiamai vertino nežinantys apie jų nuopelnus ir visai nepažįstami išorės vertintojai.
Tiesą sakant, nors labai gerais (įvertintais aukščiausiais balais) išorės vertintojai nesišvaisto, tačiau jų tikrai pasitaiko įvairiose mokyklose. Vėlgi, aukščiausiais balais vertinti tie mokytojai, apie kuriuos esu kažką girdėjęs, kurių vardai ir pavardės man buvo žinomi.
Ką norėjau pasakyt? Kad formalūs istorijos mokytojų nuopelnai (eksperto kategorija, įvairių mokomųjų leidinių autorystė, daktaro laipsnis ir pan.) nėra visai formalūs. Kažkaip šie žmonės vertinami gerai ir už kasdieninį mokytojo darbą
Nedirbusiai mokykloje atrodo: o kaip gali būti kitaip?
ET: sprendžiant iš daugybės komentarų (kad ir prie Dialogo straipsnių) virtualioje erdvėje, egzistuoja gana stipri nuomonė, kad formalūs kriterijai yra tiktai FORMALŪS, kad popieriukų turėjimas nieko nepasako apie REALŲ žmogaus darbą. Net atvirkščiai – kad rūpindamiesi įvairiais vardais, kategorijomis, vadovėlių rašymu (taigi, asmeninio biznio darymu), tokie žmonės tiesioginiam darbui neturi laiko ir dirba net prasčiau už t.v. eilinius mokytojus.
Džiugu, kad radau įrodymų tai nuomonei paprieštarauti.
labai smalsu:
kaip jų mokiniai laiko VBE ? dažnai pagrindinis mokytojo vertinimo kriterijus – VBE.
Istorijos mokytojui: kadangi mokykla, kurios pagrindu dariau čia įrašą, nėra gimnazija su stojamaisiais egzaminais, tai aišku, kad pagal VBE rezultatus neužima prizinės vietos Lietuvoje (na va, išsidaviau, kad ne apie Licėjų, ar KTUG rašiau). Bet rezultatai, kiek atsimenu, tikrai neblogi. Ypač, jei atsižvelgiama, kad mokiniai “surenkami” pagal gyvenamąją vietą. Kad VISI išlaiko istorijos VBE, tai faktas. Pasitikslinau dabar – maždaug penktadalis gauna įvertinimą tarp 90 ir 100.
Apie kitų mokyklų gerai įvertintus istorijos mokytojus nežinau, nesidomėjau. Beje, ne visi jie gimnazijose ar vidurinėse mokyklose dirba.
Sveiki, turėjau praktikantę iš pedagoginio. Ji net baigdama studijas pamokos turinio suplanuoti nemoka, tai ar Tamstos išvardintos siekiamybės nebus dar viena utopijos sala jau visai netolimoje ateityje?
Nueinantys nueina, į mokyklą ateina jau tikroji vartotojų karta.
Gražiai ir tobulai parengta pamoka, kas dar dažnai vadinama suvaidinta. Aišku, šiek tiek persistegta. persūdyta, bet kad pasirodyto gal ir galima. Dažnai tokiai atvejais vedama ta pati pamoka kelis kartus tai ir pavyksta.
Kiekvieną pamoką pravesti taip- turi būti robotas. Čia tik svečiams.
Miglei: bet yra ir išimčių
Dabar toliau skaitinėju protokolus ir matau ką tik baigusio VPU/LEU (šiek tiek pažįstu) bakalauro studijas vaikino pamokų vertinimus – širdis džiaugiasi…
Austėjai: be abejo, kažkiek pamokų būna suvaidintų. Apie tai protokoluose pažymi ir stebėtojai, nes pamokoje iš karto matosi arba mokinių nuostaba (pirmą kartą kokį tai stebuklą pamačius), arba aiškiai surežisuota vaidyba. Kita vertus, yra ir tikrai “tikrų” pamokų. Nors ir nesu didelis šių reikalų ekspertas, tačiau viena taisyklė man jau yra akivaizdi – jei aš mokytoją pažįstu kaip aktyvų, iniciatyvų, kažkuo nusipelnusį, vienžu – didesnę ar mažesnę “žvaigždutę”, tai ir jų pamokų protokoluose pagal atskirus kriterijus vienetų (žemiausias vertinimas) nepamatysi, o dominuoja trejetai ir net ketvertai (aukščiausias vertinimas). O juk vertina dažniausiai visai neutralūs žmonės, t.y. ne istorikai.
Austėja, jeigu Jūs čia apie auditą mokykloje ir čia tą pavyzdį, jei jis iš audito,o suprantu,kad iš audito- visos pamokos surežisuotos.Mūsų mokykloje mokytojai triūsė savaitę,spausdino,gamino,mokiniams situaciją aiškino. Auditoriai džiaugėsi,visus gyrė (tapom pirmūnais
).
Taip nėra,žmogus nepajėgus tokiais tempais dirbti. Ką tie auditoriai supranta,kiek ten eilinių asmenybių. Bent mums niekas nepasakė apie kokią suvaidintą pamoką ir ataskaitoje to nebuvo nė žodeliu pažymėta.
Ligitai: o juk ir čia reikėtų džiaugtis, ar ne? Bent kartą mokiniai pamatė, ką jų mokytojai GALI, o patys mokytojai įsitikino, kad jie GALI
Tiesa, dėl pačiame įraše (o ne komentaruose) aprašytų atvejų ir tų puikių vertinimo citatų pavyzdžių esu tikras – jokio ypatingo pasirengimo nebuvo. Be abejo, kažkiek mokytojai permąstė, ką parodys auditoriams. Tačiau “pokazuchos” nebuvo – pernelyg gerai pažįstu tuos žmones. O ir su jų mokiniais bendrauju – atsiliepimai tie patys…