Taip jau atsitiko, kad labiausiai dominančioje srityje jau kurį laiką – absoliutus štilis. Nei gerų, nei blogų naujienų istorijos mokymo dirvonuose. Rašyti apie tai, ką rašo kiti („Dialogo“ pabaiga, ministro pagrūmojimai konkretiems universitetams ir t.t. ir pan.) nesinori.
Viena naujiena užkabino. Penkmetis baigiasi – naujas lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projektas paskelbtas. Pabandžiau įsigilinti, ko tie lietuvių kalbos mokytojai nepatenkinti. Ne viską supratau. Bet bandau pateikti tai, ką supratau iš savo varpinės.
Taigi, programos įvadinėje dalyje pateikta įprasta, trafaretinė deklaracija:
„Ypač glaudžiai sietinas lietuvių kalbos ir literatūros dalykas su istorija: tik derinant šiuos mokomuosius dalykus įmanoma mokiniams perteikti sklandų Lietuvos pasakojimą, padėti suvokti lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės istorinę raidą, jos kultūros tradiciją.“
Kaip tai atrodo praktiškai? Palyginkim literatūros ateitį su istorijos dabartimi:
| Literatūra | Istorija | |
| 7–8 klasių kursų turinio temos | ||
| 1. Jauno žmogaus pasaulis. 2. Šeimos ir bendruomenės perduodamos vertybės. 3. Tautos ir Tėvynės laisvės gynimas. 4. Istorinė atmintis literatūroje. 5. Žmogaus idealai, principai ir siekiai. 6. Žmogaus jausmų pasaulis. 7. Asmeninės patirties pasakojimai – sukrečiantys laiko liudijimai. 8. Kritiškas požiūris į žmogaus ir visuomenės ydas. |
1. Žmogus istorijoje. 2. Priešistorės žmogus. 3. Senovės Rytų civilizacijos. 4. Antikos civilizacijos. 5. Viduramžiai. 6. Ankstyvieji naujieji laikai. |
|
| Pastabos: 7-8 klasių istorijos kursas yra chronologinis. Jis skirtas žmonijos praeities nuo pačių ankstyviausiųjų laikų iki maždaug XVII a. vidurio raidai pažinti. Literatūros programos projekte nubrėžtas „išsamus pristatymas šių Lietuvos kultūros reiškinių 7–8 klasėse: laisvės kovų (sukilėlių, kovos už nepriklausomybę, partizanų, sąjūdžio) literatūra; Lietuvos praeities išaukštinimas romantinėje ir neoromantinėje literatūroje; tremties ir holokausto patirčių liudijimai“, o taip pat „mokinių platesnis supažindinimas su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: S. Daukantu, A. Mickevičium, J. Tumu-Vaižgantu, K. Binkiu, B. Brazdžioniu, V. Mačerniu“ istorijos pamokose realizuojamas tik 9-10 klasėse. Literatūros kurse (nuo 3 temos) dauguma siūlomų skaityti privalomų kūrinių savo kontekstą per istorijos pamokas įgis kiek vėliau – tik 9-10 klasėse. Pavyzdžiui: Tik 9 klasės istorijos kursas gerai dera su tokiais siūlomais kūriniais kaip M. P. Karpavičius Piliečio pamokslinė kalba… (1794, ištraukos), Lietuvių liaudies dainos apie T. Kosciušką: Užgied gaidžiai pusiau nakties, Kad Kosciuška jojo, J. Slovackis Lietuvių legiono daina ir pan. Tik 10 klasės istorijos kursas gerai dera su tokiais siūlomais kūriniais kaip Partizanų dainos: Palinko liepa šalia kelio, Kai laisvės aušroj mes išėjom; Į Lietuvos jaunimą (partizanų laiškas Lietuvos jaunimui, 1948), A. Frank Dienoraštis, Maironis Satyros, Dž. Orvelas Gyvulių ūkis ir kt. |
||
|
9–10 klasių kursų turinio temos |
||
| Įvadas. Žmogus ir tautos tradicija I . Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos II. Antika ir jos tradicija literatūroje III. Biblija ir jos tradicija literatūroje IV. Viduramžiai ir jų kultūros palikimas |
1. Pasaulis ir Lietuva XVII a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje. 2. Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis. 3. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. |
|
| Pastabos: 9-10 klasių istorijos kursas yra chronologinis. Jis skirtas žmonijos praeities nuo maždaug XVII a. vidurio iki šių dienų raidai pažinti. Literatūros programos 9-10 klasėms projekte nubrėžtos potemės „senovės lietuvių pasaulio modelis, pasaulio medžio samprata, graikų pasaulio modelis, Antikos herojus ir jo idealai, Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, simboliai, motyvai, herojai, siužetai“ labai gerai dera su dar 7 klasės istorijos kurso tematika, o tokios potemės kaip „senosios religijos ir krikščionybės sandūra – praradimai ir atradimai, senieji lietuvių dievai rašytiniuose šaltiniuose ir pasakojamojoje tautosakoje, Lietuvos viduramžių raštijos savitumas, Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose, viduramžių herojus ir jo etikos kodeksas, riteriškumo samprata“ yra istorijos 8 klasėje objektas. 9-10 klasėse literatūros pamokose siūlomais skaityti kūriniais (graikų mitai, Homero Iliada, Periklio kalba, Gedimino laiškais ir dar daugeliu kitų) remiamasi istorijos pamokose 7-8 klasėse. |
||
* * * * *
Šiaip, bendrosios programos ir kiti įmanomi ugdymą reglamentuojantys dokumentai pabrėžia, kad vienas iš svarbiausiųjų planavimo aspektų – ugdymo turinio integracija. Pvz., „…mokytojai privalo derinti ugdymo turinį, nes kitaip mokinių žinios bus fragmentiškos, tarpusavyje nesusietos. Mokytojų komandos darbas turi daug pranašumų – ne tik pasiekiami mokyklai keliami tikslai, sudaromas visuminis nagrinėjamos problemos vaizdas, bet ir taupomas mokinių laikas, mažinamas krūvis, išvengiama nereikalingų pasikartojimų“ (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. 2008 m.)
* * * * *
Akivaizdu, kad lituanistams ir istorikams praktiškai tai įgyvendinti bus gana sunku…
Komentuoti negalima.