Švietimo paraštės
IR TOS NELEMTOS MINISTRO PAREIGOS
Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė guodžiasi: „…man gėda eiti į darbo biržą“. Grynai žmogiškai ją suprasti gal ir galima. Kita vertus, tuoj pat įsijungia lietuviškas standartinis mąstymas: „Tai čia tik vienam žmogui gėda. Ši gėda ne tokia didelė, kai palygini su laikais, kai didelei švietimo bendruomenės daliai buvo gėda apskritai turėti tokią švietimo [...]
TOS NELEMTOS MOKINIŲ ATOSTOGOS
Psichologas Linas Slušnys (Linas Slušnys: Lietuvos švietimo profsąjungos – už visuotinį tingėjimo gėrį) teisingai pastebėjo, kad atostogų klausimas „yra pati mažiausia bėda kuomet kalbame apie tai, kokius norime matyti užaugusius savo vaikus“. Tačiau ši maža bėda, keldama aistras žiniasklaidoje, vedanti net į mitingus, tampa vos ne pagrindine švietimo problema šių dienų Lietuvoje. Nesirengiu tiksliai atsiliepti [...]
ŠVIETIMO VALDŽIA STIPRĖJA
Pagaliau… Paskyrus dar vieną švietimo ir mokslo viceministrą, yra vilties, kad pokyčiuose bus daugiau racionalumo ir protingų sprendimų:
KODĖL LIETUVOS ŠVIETIMAS DAR ILGĄ LAIKĄ PASMERKTAS NESĖKMĖMS?
Pastaruoju metu skaitant įvairius valdžios žmonių viešus pareiškimus ir net patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių planą, kilo įvairiausių išvadų. Iš jų dėliojasi atsakymas į vieną klausimą – „Ar Lietuvos švietimas artimiausiais metais gali tikėtis apčiuopiamos pažangos?“ Visos dalinės išvados susieina į vieną trumpą atsakymą – „Ne“. Kodėl?
REFORMŲ MANIJA
Atrodo, kad kuo toliau – tuo mažiau vietos čia bus skiriama ISTORIJAI (mokykloje ar gyvenime, šaltiniuose ar vadovėlyje). Gyvenimas keičiasi, todėl sunku kalbėti ar rašyti apie dalykus, nuo kurių kasdien tolsti… Bet atsiveria naujos erdvės. Dabar nuolat tenka susidurti su bendrais švietimo klausimais – pačiam juos nagrinėti, tirti, mokytis iš kitų, labiau patyrusių, tačiau tokių [...]
VIRŠŪNĖLĖS AR ŠAKNELĖS?
„Brandžios vaikystės“ laikais patikdavo animacinis (tais laikais sakydavome – multiplikacinis) filmukas apie gudrų valstietį, kuris sugebėjo apgauti mešką. Pasinaudojęs nemokama pastarosios fizine jėga, įkinkęs į sunkiuosius lauko darbus, kaip atlygį rudenį įsiūlydavo kaip ir nevalgomą derliaus dalį. Kur aš lenkiu su tais prisiminimais?
GRĖBLYS – VIS TAS PATS, KAKTA – VIS KITA
Kiekvienas naujas ketverių metų politinis ciklas mūsų valstybėje pradedamas vis ta pačia gaida: „Mes geriausiai žinom, ko jums reikia! Iki mūsų valdę nežinojo arba net specialiai kenkė Lietuvai! Mes padarysime pertvarką / reformą, po kurios Lietuva bus laiminga / suklestės / pakils į dar neregėtas aukštumas!“ Dar nepradėjus vykdyti konkrečių veiksmų, tik deklaravus apie juos, [...]
LINIUOTE LINIUOTE, KODĖL TAIP GREIT AUGI?
Tie, kas dar mena mokslinių straipsnių ar visokiausių planų darbams rašymą gūdžiais TSRS laikais, panašią situaciją stebi dabar. Ir, matyt, dar ilgai stebės. Apie ką čia? Ogi apie pseudo ideologinį pagrindą darbui, tyrimų ar šiaip pasvaičiojimų startines pozicijas. Anais laikais kaip ir buvo privalu bet kurį rimtesnį darbą pradėti šventos trijulės – K. Markso, F. [...]
Nauji komentarai