Prieš keletą dienų akį patraukė vieno gyvojo Lietuvos literatūros klasiko (gyvas klasikas jis todėl, kad jau turi savo pavarde pavadintą ne mokyklą, ne muziejų, ne fondą ar šiaip kokį antraeilį objektą, o … kavinę) tekstas. Šiuo metu man tai yra pats „teisingiausias“ šiemet skaitytas tekstas. Ir ne tik todėl, kad nesusilaikai nenusišypsojęs bėgiodamas tarp išmoningai sudėliotų eilučių. Vertingas jis, visų pirma, – istorijos mokytojui.
Laisvalaikiu renku šaltinius, kurių pagalba galima būtų realizuoti naująją istorijos bendrąją programą. Manau, kad šis tekstas jau dabar drąsiai gali pretenduoti į pačius vertingiausius plačios temos „Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje“ šaltinius. Siūlau patiems tuo įsitikinti:
Citatos, be abejo, priklauso Juozui Erlickui (Juozas Erlickas: Apie labai svarbius, net ypatingus dalykus/Lietuvos rytas, 2011-03-12). Susidomėjusiems (ir norintiems sukurti savo ugdytiniams ne mažiau teisingas užduotis) rekomenduoju pilną tekstą:
http://www.lrytas.lt/-12999185561299156613-juozas-erlickas-apie-labai-svarbius-net-ypatingus-dalykus.htm
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Labai geras papildymas:
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3322&kas=straipsnis&st_id=17832
Ačiū kolegai Rimantui!
pavydėti reikėtų, bet kiekviena klasiko užsėdėta kavinė ir taip nusipelno jo vardo, ir įamžina jo dvasią. Wer den Dichter will verstehen muss in Dichters Kneipe gehen… . O Jūsų man gaila, nes tą “Vaikams apie senąsias Lietuvos sostines” (“Smalsučio enciklopedija”) , šiemet išleistą balsu, nevykęs skaitovas Povilas Liubinas, matyt neatsigavęs po viešnagės Erlicko kavinėje, taip suarė ir sukirčiavo, kad tenka užduoti klausimus ir Valstybinei kalbos inspekcijai, ir ŠMM, ir pagaliau leidyklai “Šviesa”, kur pati nežinojo apie Lietuvos Aklųjų Bibliotekos ketinimą išleisti ne tik akliems, bet ir vaikams skirtą audioknygą. Gal būt būtų spėta priderinti vaikams skirto pasakojimo stilių – jis pernelyg straipsniškas, vaikams nelabai įkertamas, o toks įbalsinimas tik pagadino. Lietuvą pagaliau pasiekė knygos balsu mada. Regintieji klausytojai sudaro jau 2/3 LAB klientų, nekalbant apie Linkomaniją, kas mėnesį pasipildančią dvidešimčia pavadinimų. Kaltas Jogaila, paskubom pakrikštijęs Lietuvą tik pakuliniais marškiniais, be Šv.Rašto. Rašto ir knygos sulaukėme ar ne tik Zauerveino pažadinti…
Gerb. Valdui Banaičiui: ačiū už informaciją.
Nors ir nemaloni, bet geriau jau žinoti apie problemas, kurios, kiek supratau, ne visai iš manęs kyla. Nieko net nežinojau apie tos knygos įgarsinimą…
Tegu bus pagarbintas Internetas.
Norėjau su Jumis susisiekti – susikomentavome greičiau. Aš kaip fonobibliofilas nuo 1995 . Tada, nors gydytojas, buvau pakviestas gretimon mokyklon mokyti anglų kalbos ketvirtokams ir kaip tyčia “Draugystės” knygyne užėjęs pirmus audioryderius (knygutę su kasete), o po to A.Pakerio patartas radau kelią LAB bibliotekon, kuri 2000 perėjo nuo magnetinio į lazerinį įbalsinimą mp3 formatu ir kasmet išleidžia juo 200 pavadinimų, nuo žurnalų, meilės romanų iki vadovėlių.
Klausau knygas rusų, lenkų, anglų, latvių, baltarusių kalbomis. Internete pirmoji lietuviška audioknyga pasirodė 2006 gruodį Linkomanijoje (J.Marcinkevičiaus “Mažvydas”!), tačiau protrūkis prasidėjo tik 2008, ir dabar kas mėnesį pasipildo 20 pavadinimų. Tačiau mokykla kratosi šios user-friendly technikos. Lenkijoje mokykloms specialiai leidžiama audiolektūra – ir literatūros klasika, ir istorijos audioskaitiniai. Jūsiškė knyga ko gero pirma kregždė Lietuvon. Kodėl ji turi likti bjauriuoju ančiuku? Aš kaip vartotojas esu gatavas pareikalauti ištaisyti broką, Jūs kaip autorius paruoštumėte antrą leidimą – tegul jis išeina tik balsu, bet geresniu atlikimu (rusiškai “Eugenijų Onieginą” įbalsino net 7 sakytinio žodžio meistrai, lietuviškai “Baltaragio malūno” yra net 4 įbalsinimai, vienas pačių moksleivių ir su muzikiniais intarpais). Toks projektas pretenduotų ir į paramą, ir gal būtų precedentas vaikų literatūros kokybei kontroliuoti.
Valdas BANAITIS
vbanaitis@gmail.com
Sveiki, atsiprašau, kad visą mėnesį ši žinutė “pragulėjo” tarp laukiančių ir buvo nepastebėta. O laukė ji dėl pabaigoje nurodyto e-adreso.
Nors šioje žinutėje yra ir asmeniškas kreipimasis, tačiau joje gana daug vertingos viešos informacijos, todėl ryžausi patvirtinti ją, o ne atsakinėti privačiai. O mano atsakymas yra pana paprastas. Aš pasiruošęs tobulinimams tiek, kiek tai nuo manęs priklauso. Deja, visos teisės leidyklai yra perduotos, todėl jai savo valią diktuoti nelabai galiu.